Sunkmetis gerokai pakoregavo mūsų atostogų įpročius. Vietoj tolimų kelionių vis dažniau renkamės artimesnes poilsiavietes, trumpesnius turistinius maršrutus. Ventspilyje (Latvija) jau galima susikalbėti lietuviškai, čia lietuvių kalba spausdinami lankstinukai ir net leidžiamas vasaros turizmo laikraštis.
Patogu suaugusiesiems ir vaikams
Ventspilyje nėra jokių eismo apribojimų ar įvažiavimo į miestą mokesčių. Nemokamos čia ir automobilių stovėjimo aikštelės. Automobiliu gali atvažiuoti iki pat kopų ir palikti jį nemokamai erdvioje aikštelėje. Mums, įpratintiems už viską mokėti, iš pradžių tai atrodė net keistoka.
Dar labiau nustebino visuomet atviri ir nemokami vaikų atrakcionų parkai, kuriuose gausu sūpuoklių, žaidimų aikštelių, karstyklių ir net „Džiunglių takas“ įrengtas. Per parką pūškuoja senovinis traukinukas. „Kaka taka“ („Katino takas“) su 44 atrakcionais skirtas nuotykių mėgėjams. Šiame parke vaikai gali pakilti į 18–20 m aukštį, riedėti milžiniškame kamuolyje nuo kalno, čiuožti ant automobilių padangų kamerų. Nemokamai galima naudotis ir dviračių taku. Tarp šimtamečių medžių įsikūrusiame Renkio parke yra milžino Lutausio, kuris per išsiblaškymą po visą parką išmėtė savo daiktus, valdos.
Mažiesiems nutrūktgalviams nepakartojamą įspūdį padaro vienas didžiausių Latvijoje Ventspilio riedučių parkas. Jame įrengtos įsibėgėjimo pakylos, tramplinai. Trumpiau tariant, Ventspilis – tikras rojus vaikams.
Mėlynosios vėliavos nuleisti neketina
Ventspilio paplūdimiui dar 1999 m. suteiktas Mėlynosios vėliavos apdovanojimas. Ideali švara, per kopas bemaž iki pat vandens atveda mediniai tilteliai, pastatytos puikios supamosios kėdės su stogeliais, įrengtos sūpuoklės įvairaus amžiaus poilsiautojams.
Pakeri ir Ventspilio vandens parkas. Jis sukurtas kaip šiltojo sezono vandens parkas be stogo. Šiame parke galima įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, mat maudytis atviroje jūroje galima tik nuo vasaros vidurio, o vandens parke – ir vėsesniu oru. Be to, šiame kurorte malonu apsilankyti ir pirčių komplekse, aromatinės saunos ir druskos kambariuose, po karštos pirties pasimėgauti smulkinto ledo maudyklėse, pasilepinti įvairiausiomis vandens masažo procedūromis.
Sako, savaitgaliais į Ventspilį atvyksta 10–15 tūkst. turistų ir svečių, tačiau poilsiautojai įprasto šurmulio nesukelia. Jie išsivaikšto po pramogų ir poilsio erdves ir tarsi visai išnyksta. Tik automobilių aikštelėse palikti automobiliai su rusiškais, baltarusiškais, vokiškais, švediškais, o ypač daug su lietuviškais numeriais rodo, kad miestas pilnas svečių.
Gėlės ir karvių paradas
Ventspilis – išskirtinio grožio ir tvarkingumo miestas. Gatvės čia grįstos spalvotomis trinkelėmis, kurios sustiprina žydinčio miesto įspūdį. Čia gėlės žydi ne tik darželiuose, iš gėlių padarytos skulptūros, piramidės, tiksi gyvų gėlių laikrodis, iš vazoninių gėlių iki pusantro kilometro ilgio „išaudžiami“ kilimai, pretenduojantys į Gineso rekordų knygą.
Pirmąkart atvykusiesiems į Ventspilį į akis krinta karvės, „apsigyvenusios“ čia nuo 2002-ųjų. Tais metais čia vyko meno ir jo mecenatų projektas, į kurį buvo „susirinkusios“ 26 karvės, iš kurių 7 „ganosi“ iki šiol. Ieškoti jų pagal žemėlapį tampa gana įdomia atrakcija, tuo labiau kad karvės yra apsistojusios pačiose netikėčiausiose vietose: ant molo, paplūdimyje. O ir jų užsiėmimai keistoki: tai laukia jūreivio, tai žaidžia krepšinį, o viena lipa į stulpą.
Žvilgsnis iš molo bokšto
Ventspilis turi ką pasiūlyti turistams. Tikrai pravartu aplankyti buities muziejų po atviru dangumi. Jame galima susipažinti su senovės žvejų nameliais, tinklų trobelėmis, žuvies rūkyklomis, vėjo malūnais, senaisiais buities įrankiais ir instrumentais, inkarais, išgirsti siaurojo Mazirbės geležinkelio istoriją ir net pasivažinėti siauruku. Muziejuje pasirūpinta ir vaikais, kad jiems netektų nuobodžiauti, kol tėvai domėsis istorija. Mažiesiems įrengta žaidimų aikštė, lynų karuselė.
Įspūdingas pietinio molo pasivaikščiojimo takas. Nugara atsirėmęs į švyturį, tuo pat metu būni ir vandenyje, ir ant žemės. Iš 9 m aukščio apžvalgos bokšto gali stebėti laivus. O po ilgesnio malonaus pasivaikščiojimo pakeri Staldzenės, senos žvejų gyvenvietės, pakrantės atodanga. Tik čia galima pamatyti, kaip pagal senąsias tradicijas ruošiamos gelsvapelekės plekšnės. Gyvūnijos mėgėjams siūlomas Elnių sodas, kuriame įvairius gyvūnus galima stebėti iš 6,5 m bokšto.
Livonijos ordino pilyje galima susipažinti su buvusio kalėjimo istorija, aplankyti „Vaiduoklių rūsį“, sužinoti sodininko paslapčių. Tikrai dėmesio vertas Uostgalas, miesto dalis, kadaise išgelbėta nuo užpustymo. Jo gatvelės kreivos kaip žvejo kabliukai. Įdomus ir senamiestis su Rotušės ir Turgaus aikštėmis.
Nepravažiuokite Riežupės
Pakeliui į Ventspilį važiuosite pro Kuldigą. Būtina ir ją, savito grožio urbanistikos paminklą, aplankyti. Tik čia pamatysite platų krioklį. Tai mūsiškė Ventos upė. O šalia Kuldigos – Riežupės smėlio urvai, po žeme vingiuojantys apie 2 km. Šios olos iškastos žmonių. Baltas kaip cukrus olų smėlis buvo naudojamas stiklui gaminti. 8 m gylio smėlio urvuose paliktos nuskintos gėlės nenuvysta keletą mėnesių, olų smėliu žmonės gydo skaudamas vietas, nes jame yra jūros druskų, čia nei žiemą, nei vasarą nesikeičia temperatūra, visuomet būna +8. Urvuose gyvena net 8 šikšnosparnių rūšys.
Riežupės smėlio urvai yra privati nuosavybė, bet už kelis litus galima pasivaikščioti su gidu.
Latvija gausu ir pilių, kitų įdomių vietų, tad belieka pasiimti žemėlapį ir tai aplankyti.
Nijolė Petrašiūtė
