Kitąmet iš termofikacinių elektrinių, gaminančių ir elektrą, ir šilumą, valstybė planuoja supirkti dar mažiau elektros nei šįmet. Energetikos ministerijos parengtame projekte kitąmet iš „Panevėžio energijos“ žadama nupirkti 65 tūkst. megavatvalandžių elektros, tai yra 4 tūkst. MWh mažiau nei šįmet arba tik trečdalį to, ką Panevėžio termofikacinė būtų pajėgi pagaminti per metus.
Maža to, Vyriausybė ateinančiais metais nusiteikusi kirsti termofikacinėms ir mažindama supirkimo kainą nuo šiuo metu galiojančios 43 ct už kilovatvalandę iki planuojamų 28 ct už kWh.
Kasmet dėl elektros supirkimo kvotų su Energetikos ministerija susikaunantys šilumininkai šokiruoti, bet dar viliasi sulaukti išimčių.
„Yra svarstymų efektyviai veikiančioms termofikacinėms šįmet skirti didesnes kvotas. Panevėžio termofikacinė yra efektyviausia Lietuvoje. Mūsų naudingumo koeficientas siekia 86 proc., net Elektrėnuose Lietuvos elektrinės naujojo bloko tesiekia 52 proc.“, – teigė Petras Diksa, laikinai einantis „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus pareigas.
Panevėžio termofikacinėje gaminant elektrą gaunama šiluma panaudojama daugiabučiams šildyti, tuo metu Elektrėnų žvejai šaiposi, kad šalia Lietuvos elektrinės tyvuliuojančiame dirbtiniame ežere netrukus veisis krokodilai, mat brangiomis gamtinėmis dujomis kūrenama elektrinė daugiau nei 50 proc. pagaminamos šilumos išleidžia į vandenį. Skaičiuojama, kad vien per šildymo sezoną į Elektrėnų ežerą išmesta šilumos už 150 mln. Lt.
Savarankiškai neišgyventų
Šilumininkai teigia, kad parduoti valstybei elektrą – vienintelis būdas realizuoti termofikacinėse pagamintą elektrą. Dujomis kūrenamos termofikacinės elektros pardavimo rinkoje nepajėgios konkuruoti dėl pigios elektros importo iš Rusijos. Tačiau 2008-aisiais pradėjusiai veikti Panevėžio termofikacinei jėgainei per pastaruosius trejetą metų supirkimo kvota sumažėjo kone triskart: 2011-aisiais iš Panevėžio šilumininkų valstybė už didesnę nei rinkos kainą nupirko 180 Mwh elektros.
Aukštaitijos sostinės termofikacinė buvo statoma, kai elektros gamybai naudojamų 1000 kub. m dujų kainavo iki 400 Lt. Šiuo metu jų kaina pakilusi iki 1400 Lt.
„Galiojant 2008-ųjų kainoms termofikacinė galėjo įeiti į rinką ir jokiose prognozėse nebuvo galima numatyti tokio pabrangimo“, – teigė P. Diksa.
Iš Lietuvoje veikiančių termofikacinių elektrinių už dujas beveik triskart pigesnį biokurą tinkamos naudoti tik dvi: Šiaulių ir Alytaus, tačiau jų gamybos pajėgumai gerokai mažesni nei Panevėžio.
Užguls paskola
Nors nuo 2011-ųjų Vyriausybė kasmet mažino kvotą „Panevėžio energijos“ termofikacinei jėgainei, pasak P. Diksos, nuostolių lig šiol pavyko išvengti dėl aukštos elektros supirkimo kainos. Jei kitąmet ji mažės net pusantro karto, kaip planuojama, bendrovės vadovo teigimu, elektros gamyba bendrovei neišvengiamai taps nuostolinga veikla.
Kaip kvotų ir supirkimo kainų mažinimas atsilieps panevėžiečių kišenėms, P. Diksa nesiryžta tiesmukai prognozuoti, kol Vyriausybė termofikacinėms nėra paskelbusi verdikto.
Ar statyta šilumai atpiginti ir vos penkerius metus teveikianti 130 mln. litų kainavusi termofikacinė Panevėžio elektrinė taps šilumos vartotojams akmeniu po kaklu, turėtų paaiškėti iki šio mėnesio pabaigos. „Nenoriu vartotojų per anksti gąsdinti“, – teigė P. Diksa.
Tačiau, anot jo, kasmet mažinant remtiną elektros energijos kiekį bendrovė neapmoka sąnaudų, ateityje nebegalės laiku atsiskaityti su bankais už paskolas elektrinės statybai, o tai gali nulemti šilumos kainų didėjimą visame aptarnaujamame regione.
„Panevėžio energijos“ skaičiavimais, 2014 m. minimali remtinos elektros energijos apimtis, kuri leistų padengti gamybos sąnaudas, turėtų siekti dvigubai daugiau nei numatyta Energetikos ministerijos pateiktame projekte – bent 120 tūkst. Mwh.
Konkurentės užsienio gamintojams
Šilumos tiekėjų asociacija ne kartą Vyriausybę yra raginusi perkelti dalį elektros energijos gamybos iš Elektrėnų į ekonomiškas Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Alytaus termofikacines elektrines. Pastarosiose elektros energijos vienai kilovatvalandei pagaminti užtenka 125 gramų kuro, tai yra maždaug perpus mažiau nei Elektrėnuose.
Skaičiuojama, kad termofikacinėse jėgainėse elektros kilovatvalandės gamybos kaina siekia apie 27 centus, o Elektrėnuose Lietuvos elektrinės – apie 44 centus.
Tačiau termofikacinėms gerų laikų nežadama: numatyta, kad 2015 metais supirkimo kvotų iš viso nebeliks ir visą termofikacinėse elektrinėse pagamintą elektrą jos gamintojai turės patys parduoti vartotojams. Tokią valstybės poziciją šilumininkai vertina kaip trumparegišką.
Asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, kasmetis supirkimo kvotų mažinimas ir jų visiškas nutraukimas reikštų efektyviai veikiančių ir šimtus milijonų litų kainavusių termofikacinių eros pabaigą. „Šilumos tiekėjai modernias termofikacines statė už paskolas. Jas grąžinti reikia, o jei termofikacinėms nebeapsimokės gaminti elektros, paskolą teks grąžinti šilumos kainų didinimo sąskaita, tai reiškia, kad nukentės vartotojas“, – teigė V. Stasiūnas.
Anot jo, termofikacinių elektrinių sunaikinimas Lietuvai reikštų neišvengiamą priklausomybę nuo užsienio elektros energijos tiekėjų.
Šiuo metu iš Rusijos importuojamos elektros energijos kaina mažesnė nei pagamintos termofikacinėse, tačiau, pasak V. Stasiūno, perspektyvoje, kai bankams bus grąžinti pastarųjų statyboms paimti kreditai, Lietuva turės konkurencingas pačios pagamintos elektros energijos kainas.
„Jei Lietuva dabar nesudarys galimybių termofikacinėms realizuoti elektros energijos, įrengimus teks užkonservuoti ir jų atstatymas ateityje kainuos brangiau nei dabar suteikti kvotas“, – įsitikinęs V. Stasiūnas. Vakar „Panevėžio energijos“ septynių akcininkių – Kėdainių, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų, Panevėžio rajono ir miesto merai pasirašė komunikatą premjerui Algirdui Butkevičiui, Energetikos ministerijai, Seimo nariams dėl remtinos elektros energijos gamybos apimties.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
