Su vyru visuomet svajojome turėti didelę šeimyną, tačiau taip susiklostė, kad susilaukusi dviejų vaikučių nebegaliu pastoti.
Todėl dabar svarstome įsivaikinimo galimybę, tačiau neramu, kaip į tokį mūsų žingsnį reaguos aštuonerių dukra bei penkerių sūnus.
Skaičiau, kad pasitaiko atvejų, kai vaikai nesutaria, o skriaudžiamas dažniausiai įvaikis. Kaip reikėtų vaikams paaiškinti, jog namuose atsiras dar vienas vaikas, kad naujasis broliukas ar sesutė bus paimtas iš vaikų namų?
Rita, Vilnius
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vaikų ir paauglių psichiatrė-psichoterapeutė
Dalia Minelgienė:
- Įsivaikinimas labai subtili ir skaudi tema. Tiesa, tėvelius pasiryžusius tokiam žingsniui reikėtų pasveikinti. Tačiau visų pirma pasiūlyčiau šį žingsnį aptarti su vaikais. Dažnai atsitinka taip, kad tėveliai apsisprendžia, o atžaloms praneša, kad netrukus namuose atsiras dar vienas vaikas. Tai viena didžiausių klaidų. Prieš žengdami tokį žingsnį tėvai susidariusią situaciją turi aptarti su vaikais, ir visai nesvarbu, ar jiems penkeri, septyneri, ar daugiau metų. Ne visada suaugusių norai ir geri ketinimai jų vaikams atrodo tokie patys. Todėl kiekvienai šeimai patarčiau susėsti ir tarpusavyje aptarti šį klausimą, pasiteirauti vaikų, ar jie nori, kad šeimoje atsirastų dar vienas vaikas, tuo labiau iš globos namų. Praverstų pasiteirauti, ko labiau jie norėtų, broliuko ar sesutės.
Kitas variantas, kaip vaikus paruošti tokiai žiniai, yra daug ir nuolatos apie tai kalbėti. Galbūt nusivežti vaikus į globos namus, kad jie susipažintų, gal net susidraugautų su ten gyvenančiais vaikais. Parodyti, kaip jie gyvena, leisti vaikams ir patiems rinktis būsimą broliuką ar sesutę. Mano praktikoje pasitaikė toks atvejis, kai tėveliai visiškai nepasitarę su atžalomis įsivaikino trečią vaikelį. Savo nepasitenkinimą vaikai išreiškė maištu. Prireikė ilgos terapijos, kad sužinotumėme, jog jie visai nenorėjo broliuko.
Be to, labai svarbu ir būsimo globotinio amžius. Vienmečiams vaikams galbūt smagiau kartu žaisti, bet reikia nepamiršti, kad globos namuose augęs vaikas gali daugumos dalykų nemokėti. Todėl teks jam skirti daugiau dėmesio, labiau globoti, mokyti. Patarčiau tėveliams apsišarvuoti kantrybe, prieš savo vaikų pavydo ir pykčio išpuolius. Nes jie, kaip bebūtų gaila, - neišvengiami.
Jei įsivaikinamas kūdikėlis, vaikai dažniausiai į juos reaguoja šiek paprasčiau.
