Įvykio pradžia – dar 2014-ųjų vasara. Kelerius metus visi veikiantys asmenys tylėjo dėl saugumo sumetimų, tačiau dabar nusprendė papasakoti visuomenei apie tai, kokių drastiškų priemonių teko imtis, ir kokių sunkių sprendimų teko priimti sudėtingą akimirką.
Tuomet Charlotta Turner, analitinės chemijos profesorė net nežinojo, kad jos studentas pagal savo tautybę yra jazidas (kurdų etnoreliginė grupė, išpažįstanti jazidizmą, islamistų jie yra laikomi „nešvariaisiais“, dėl to sulaukia žiaurių represijų).
Maža to, ji nelabai žinojo apie tarptautinės teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ egzistavimą. Vieną dieną studentas, su kuriuo ji kartu dirbo, Firasas Jumaahas tiesiog dingo ir nebepasirodė laboratorijoje – pasklido kalbos, kad jis išvyko į Iraką dėl savo žmonos ir vaikų, kurie vyko į vestuves pas artimuosius. Ch. Turner išsyk suprato, kad čia kažkas ne taip, nes laboratorijoje darbų buvo begalė, o studentui ant nosies kabėjo mokslinio darbo atsiskaitymas.
„Aš pradėjau įdėmiai sekti naujienas, perskaičiau apie jazidus ir supratau, kaip jiems iš tiesų yra sunku“, – cituojama Lundo universiteto išplatintame pranešime profesorė.
Tuo metu ISIS skambėjo per visą pasaulį, ir savo išpuoliais pasaulyje, ir karinėmis pergalėmis Artimuosiuose Rytuose. Maža to, suvokti situacijos rimtumą padėjo teroristų propagandiniai filmai, kuriuose būdavo žudomi niekuo dėti žmonės.
Netikėtas ISIS puolimas
Iš tiesų F. Jumaahas į Iraką vyko ne vestuvių žiūrėti, o ten anksčiau nuvykusios žmonos ir vaikų gelbėti. Vieną dieną su juo susisiekė sunerimusi žmona Ravia ir pranešė, kad „ISIS praėjusią naktį užpuolė kaimyninį kaimą ir išžudė vyrus, o moteris ir vaikus išvarė į vergiją“. Jo žmona ir du vaikai, motina ir broliai su seserimis vos paspruko ir kažkur pasislėpė. Firasas pirmu reisu išskrido į Iraką.
„Žmona buvo panikoje, visi pakraupo iš siaubo pamatę, ką išdarinėja džihadistai. Aš nusipirkau bilietą artimiausiam reisui, kad nors kaip juos palaikyčiau. Kaip aš gyvensiu toliau, jeigu jiems kas nutiktų, o manęs net arti nebūtų?“ – retoriškai klausė F. Jumaahas.
Pavojus ir neviltis
Charlotta tylomis išgyveno savo kolegos dingimą, kol vieną dieną Firasas atsiuntė jai SMS žinutę. Ji iškart perskambino, girdėjosi viskas puikiai ir vyras jai staigiai paaiškino situaciją: jie su šeima ir kitais jazidais pasislėpė senoje sugriuvusioje baliklio gamykloje. Vandens ir maisto trūko, o lauke – 45 laipsnių karštis, ir dar aplink vien dvokianti chemija. Išorėje girdėti šūviai, o miestas yra apsuptas ISIS teroristų.
„Vilties nebuvo jokios, aš jau visai buvau netekęs vilties. Aš paprasčiausiai norėjau paaiškinti savo mokslo darbo vadovei, kas įvyko, ir niekaip negalėjau tikėtis, kad profesorė mums kažkuo galės padėti“, – prisimena F. Jumaahas.
Jis paprasčiausiai paprašė išbraukti jį iš aspirantų sąrašo, jeigu jam nepavyks po savaitės sugrįžti. Tačiau profesorė iškart ėmėsi veikti, ir iškart – pačiu ryžtingiausiu būdu.
„Tai netilpo į jokius rėmus. Aš tiesiog įtūžau: kas tie ISIS išvis tokie, kad kištųsi į mūsų reikalus, sučiuptų mano studentą ir jo šeimą ir trukdytų mūsų tyrimams?“ – cituojama Ch. Turner.
Vadovybė ėmėsi veiksmų
Nepaisant atostogų meto, kuris Skandinavijos šalyse gerokai sulėtina gyvybiškos svarbos neturinčius procesus, profesorė susisiekė su savo vadovybe ir fakulteto dekanu. Visi palaikė jos idėją: reikia pabandyti ištraukti aspirantą. Formaliai universitetas galėjo ir nesikišti, juk F. Jumaahas į Iraką išvyko kaip privatus asmuo.
„Tai elementari atjauta ir žmogiškumas. Vadovybė palaimino, sakė: „Eik ir daryk“. Todėl aš neįtikėtinai didžiuojuosi savo darbu“, – pasakojo Ch. Turner.
Visi reikalingi sprendimai buvo priimti akimirksniu. Tuo pačiu paaiškėjo, kad F. Jumaahas jau seniai turėjo gauti jam priklausančią stipendiją ir paskyrimą, tačiau dėl betvarkės tėvynėje jis jos negauna jau metus. Lundo universitetas į savo gretas aspirantą priėmė šiam slapstantis nuo islamistų smogikų apleistame fabrike.
Pati gelbėjimo operacija prasidėjo kuomet profesorė susitiko su universiteto apsaugos vadu Peru Gustafsonu.
Misiją suorganizavo apsaugos skyriaus vadas
„Jis lyg laukė šio momento. P. Gustafsonas paaiškino, kad mes turime sutartis su transportavimo ir apsaugos bendrovėmis veikiančiomis visame pasaulyje“, – pasakojo profesorė.
Per kelias įtemptų derybų dienas P. Gustafsonas pasamdė rimtą bendrovę, kuri ir ėmėsi šio darbo – už ne pernelyg didelį mokestį.
„Atvejis unikalus. Kiek aš žinau, nė vienas švedų universitetas anksčiau nėra to padaręs“, – prisimena P. Gustafsonas.
Šiandien irakiečių šeima yra jau visiškai kompensavusi universitetui patirtas gelbėjimo operacijos išlaidas.
„Tikriausiai mes ne viską darėme pagal įstatymus, gal kažką pažeidėme. Tačiau Fisarui ir jo šeimai grėsė susidorojimas, o laiko mes išvis neturėjome“, – prisipažįsta profesorė Ch. Turner.
Išsigelbėjimas ir palikti artimieji
Neįtikėtina yra dar ir tai, kad ši istorija baigiasi sėkmingai – Fisarą ir jo šeimą pavyko ištraukti iš pražūtingos zonos, kur ISIS kankino ir žudė jazidus. Juos išvežė dviem „Land Cruiser“ automobiliais keturi iki dantų ginkluoti apsaugos darbuotojai.
„Aš pirmą sykį patekau į tokią privilegijuotą padėtį, buvau tikras VIP asmuo. Ir tuo pačiu metu buvo labai sunku: aš juk pasielgiau kaip bailys, mečiau mamą, brolius ir seseris likimo valiai“, – sunkią akimirką prisimena F. Jumaahas.
Jo artimieji – mama, seserys, broliai ir žmonos giminės – sėkmingai išgyveno ISIS okupaciją, tačiau jų namai buvo sudeginti. Tam, kad vėl susikurtų sau gyvenimus, jie užtruko ne vienerius metus.
F. Jumaahui ir jo šeimai buvo išduotos neperšaunamos liemenės ir šalmai, o jie patys aplinkkeliu nuvežti į Erbilio oro uostą. Po šešių valandų įnirtingo važiavimo jiems išdavė bevardžius bilietus ir įsodino į lėktuvą.
„Mano draugai nusprendė, kad aš – slaptas agentas ar kažkas tokio. Jie ir patikėti negalėjo, kad paprasta profesorė iš Lundo galėtų vežiotis savo studentą tokiu būdu“, – pasakojo F. Jumaahas.
Gyvenimas po studijų
F. Jumaahas gavo leidimą nuolatos gyventi Švedijoje ir dabar dirba farmacijos bendrovėje Malmėje. Jo žmona Ravia gavo chemikės diplomą ir ieško darbo. Jų sūnums yra aštuoneri ir dešimt metų, jie vaikšto į mokyklą ir žaidžia futbolą. Lunde jiems patinka. Grįžti į Iraką jie nesiruošia. F. Jumaahas mano, kad ISIS ideologija ten vis dar gyva ir tik laukia momento, kada galės nubusti.
„Irake aš bijojau pripažinti, kad esu jazidas. Švedijoje aš esu toks pats, kaip ir visi likę. Aš jaučiuosi pilnaverčiu piliečiu, visuomenės dalimi – ir stengiuosi jai tarnauti pagal savo galimybes“, – aiškina savo gyvenimo filosofiją F. Jumaahas. Jis tvirtina, kad Švedijoje visi yra lygūs prieš įstatymą, ir tai yra nuostabu.
Kaip pavyzdį jis pateikė situaciją universiteto chemijos laboratorijoje, kurioje įmantrius instrumentus ar retas chemines medžiagas buvo galima gauti griežtai pagal sąrašą – nebuvo daromos išimtys nei studentams, nei aspirantams, nei profesoriams.
