Poetas Vladas Šlaitas iš naujo buvo atrastas 2000-aisiais. Čia vyko iškilmingas poeto gimtadienio paminėjimas, su daug svečių, jo poezijos skaitymu, ir prisiminimais apie jį. Nuo tada kasmet vykdavo poeto eilių skaitymai bibliotekoje. 2005 metais minint poeto Vlado Šlaito 85-ajį gimtadienį, jo gimtojoje sodyboje buvo įrengtas atminimo kambarys.
Antatilčių piliakalniai ir alkakalnis. Šalia kaimo yra du piliakalniai ir alkakalnis. Pirmasis vadinamas Pilalė. Jis yra kaimo rytiniame pakraštyje, Siesarties dešiniajame krante, Plaštakos upės kilpoje, 0,6 km. Į šiaurę nuo Siesarties ir Plaštakos upės santakos. Tai krantinio tipo piliakalnis, iš š.rytų, ir pietų jį juosia Siesarties ir Plaštakos slėniai. Pietiniame šlaite ant Plaštakos upės buvo vandens malūnas. 1993 m. piliakalnio aikštelėje ištirtas 25 m². plotas. Kultūrinio sluoksnio nerasta, rastos tik 2 smulkios lipdytos šukelės. Todėl manoma, kad piliakalnis buvo įrengtas ir nepanaudotas, arba buvo naudojamas tik kaip slėptuvė, arba net nebuvo baigtas įrengti. Jis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.
Antrasis piliakalnis vadinamas Papilėda, yra kaimo laukų pietvakarių gale, apie 1,5 km į vakarus nuo pirmojo piliakalnio, prie Siesarties ir mažo bevardžio upelio santakos, dešiniajame Siesarties krante. Tai buvęs stambus vėlyvasis piliakalnis, bet didžiąją jo dalį nuplovė Siesartis, ir dabar liko tik jo liekanos. Archeologai tyrinėjo išlikusias piliakalnio apsauginio pylimo dalis. Buvo rastos stulpviečių vietos, geležinis pjautuvėlis, yla, keramikos šukių.
Alkas: laukas ir kalnas(Ar 1293; m127), 0,5 km į pietus nuo kelio Valtūnai - Antatilčiai, 0,23 km į šiaurę nuo Čivų sodybos, 80 m. į vakarus nuo Siesarties dešiniojo kranto. Alku vadinama ariama ir šienaujama plokštikalvė (skirtingais šaltiniais , apie 1-2ha), šlaituose apaugusi senais medžiais. Rytinis ir pietrytinis jos šlaitas ir papėdė abipus lauko kelio vadinama Alkos pakriūta. Tą patį pavadinimą turėjo ir kalno dirvų dalis. Į š.rytus nuo Alkos pakriūtos, ties Siesarties vingiu iš rytų į pietus, paupyje plyti Alkos pieva. Toliau į šiaurę ir š.rytus, 0,5 km į š.rytus nuo Alkos lauko ir kalno į vakarus nuo Burbulio upelio, 0,2 km į šiaurę nuo Siesarties, dešiniojo upės kranto aukštumoje, plyti vadinamasis Alkelės kalnas, o paupyje Alkelės pieva.
Kopūstėlių akmuo – Žemaitkiemio apylinkėje. Kopūstėlių kaime. Matmenys – 3,2x2,5x2m. 1989 metais akmuo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Sigito Masiulionio kaimo turizmo sodyba yra netoli nuo Kauno-Zarasų plento, Sodyba stovi netoli Šventosios upės(apie 130m.), šalia užtvenktas Kirnės upelis, šalia tvenkinio - kaimiška pirtis. Sodybą supa jaunas pušynas, atokiau įrengta sportinių žaidimų aikštelė, teniso kortai, galima išsinuomoti dviračius, netoli sodybos esančios kalvos žiemos metu labai tinka pasislidinėjimui. Sodyboje galima rengti pobūvius, uogauti, grybauti. Plaštakos hidrografinis draustinis eina apie Plaštakos upelį, kuris teka per Valų kaimą, pro Antatilčių kaimą, pro Žemaitkiemio miestelį iki Siesarties upės.
Plaštakos hidrografinis draustinis užima apie 40 ha plotą. Draustinyje saugomas gilaus slėnio mažai vingiuotas Plaštakos upelis. Draustinio teritorijoje, Plaštakos dešiniajame krante yra vienas iš Antatilčių piliakalnių.
Siesarties kraštovaizdžio draustinis yra Ukmergės rajone, plotas 746 ha, įsteigtas 1992 metais. Draustinyje saugomas Siesarties upės slėnio kraštovaizdis su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietėmis. Upės dešiniajame šlaite yra hidrogeologinis gamtos paveldo objektas – Siesarties šaltinis, taip pat draustinio teritorijoje yra vienas iš Antatilčių piliakalnių. Visas draustinis išsisikiria ryškiu reljefu.
Žemaitkiemio dvaras minimas nuo 1482 m. Jis priklausė Mantvydams. Kai LDK kancleris Mikalojus Radvila vedė Sofiją Mantvydaitę, apie 1520m., atiteko Radvilų giminei. Po Mikalojaus Radvilos valdė jo sūnus Jonas, vėliau šio sūnus Mikalojus Radvila Juodasis, rėmęs reformaciją. Jo sūnus Jurgis Radvila jau išpažino katalikybę, Romoje studijavo teologiją, tapo vyskupu, o po to kardinolu. Vyskupas Jurgis Radvila paveldėtą Žemaitkiemio dvarą 1581 m. užrašė jėzuitams, kurie čia įkūrė savo misiją ir 1586 m. pastatė bažnyčią, pirmajai suteikdami Lietuvos globėjo švento Kazimiero titulą. Jėzuitai dvarą valdė iki 1773 m. Dvaras po 1786 m. atiteko Morikoniams, vėliau valdė Lopacinskiai, Bistramai.
Žinoma, kad 1705-1708 m. maro epidemijos metu išmirė daugelis dvaro baudžiauninkų.
Kliepšių meteoritai. Kaimas garsus tuo, kad čia 1933 metais buvo meteoritų lietus. Kritimo teritorija buvo elipsės formos, 7,5x3 km. „Lietus“ daugiausia palietė Klepšių ir Rundžių kaimus, Žemaitkiemio dvaro laukus, Siesarties upės apylinkes. Kai kurie gabalai nukrito tiesiog ūkininkų kiemuose.Oficialiais duomenimis buvo surinkta 20 gabalų, svėrusių per 42 kg.Bene didžiausias gabalas buvo rastas ūkininko K.Šliko sodyboje, Klepšių kaime. Praslinkus 5 metams dvaro laukuose buvo rastas 10kg. Svorio gabalas. Nemažą gabalų skaičių radėjai nuslėpė, vėliau pardavinėjo po 3-5 litus. Dar 1964 m. Lietuvos meteoritų komisija surado 4 gabalus, svėrusius per 4 kg.. Žemaitkiemio meteoritai yra akmeniniai chondritai, su geležies-nikelio įtarpais, kurie sudaro apie 20% visos meteorito masės. Kliepšių kaimo laukuose yra senkapiai. Manoma, kad ten palaidotos 1912-1914 metų šiltinės aukos.
Literatūra ir šaltiniai :
1.Poeto Vlado šlaito namas muziejus. Ukmergės rajonas. Žemaitkiemi(lankstinukas) – Iliustr.
2.Liorenšaitienė, Nijolė. Šaulių kryžius : Žemaitkiemis // Nukentėję paminklai. - V.; Mokslo ir encikl.l-kla, 1994.- p.194-195.
3.Daugudis, Vytautas. Antatilčių piliakalniai // Visuotinė lietuvių enciklopedija, t.1.- 2001.- p.566 – 567.
4.Tarasenka, Petras. Lietuvos piliakalniai. - p.62.
5. Zabiela, Gintautas. Išsaugokime piliakalnius, V.-2001.- Iliustr. - p.9, 11,13.
6.Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai.- p.238.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
