Sekmadienį netikėtai miręs verslininkas Nepriklausomybės Akto signataru, buvęs Ministras Pirmininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys neabejotinai buvo viena įtakingiausių Lietuvos verslo ir politikos asmenybių.
Ekonomika.lt siūlo per pastaruosius metus savaitraščiui „Ekonomika.lt“ išsakytas įdomiausias verslininko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Achema group“ prezidento Bronislovo Lubio mintis.
„Padori kalba Lietuvoje nepramuša biurokratinių barjerų“.
„Vyriausybė ir Energetikos ministerija džiaugiasi tik pavadinimu „energetinė nepriklausomybė“, tačiau daro viską, kad jos nebūtų“.
„Anksčiau, sovietiniais laikais, buvo toks terminas – „grobstymas”. Lietuviškas žodis „vagystė“ buvo išnykęs. Sovietinėse įmonėse vagių nebuvo, buvo tik grobstytojai. Dabar panaši situacija, kai reikia daiktus vadinti tikrais vardais“.
„Šiandien yra tas momentas, kai eini per pelkę, randi kupstelių, kurie neleidžia nugrimzti. Tai leidžia stovėti ir ieškoti kitos kietesnės vietos. Bet kalbėti apie spartesnius žingsnius tikrai negalime“.
„Kylančios elektros, šilumos kainos iš žmogaus, kuris gauna tūkstantį litų, atima bet kokią galimybę nusipirkti kaliošus, kilogramą mėsos. Nekalbu apie baldus, kitus dalykus. Ir kol kas nematau galimybių, kad žmogus savo vartojimo krepšelį galėtų padidinti“.
„Dabar yra taip, kaip Julius Veselka sako: „Rinkis, kas tau geriau patinka – pasikarti, nusišauti, nusinuodyti, pasipjauti.“ Bet rezultatas turi būti tas pats. Verslas trypiamas net ten, kur nereikia valstybės lėšų“.
„Lietuva stipriai atsilieka nuo prieškario Lietuvos. Ne pagal BVP, ar kitus skaičius. Valstybės vadai, kurie tuomet šeiminkavo Lietuvoje, žiūrėjo į ūkį ir Lietuvą kitomis akimis. Jiems nebuvo lengviau nei mums. Mes galime tik vienu dalyku pasidžiaugti – kad ne viską sugriovėme. O jie statė. Jei pažiūrėtume į tuomet buvusios mėsos, pieno centrus, tai viskas prasidėjo nuo valstybės pinigų. Ji pradėjo tą ūkį vystyti ir tik po to, kai viskas išjudėjo, valstybė pradėjo pardavinėti tų įmonių akcijas. Jas, beje, galėjo įsigyti visi. Valstybė susigrąžino pinigus, ir daug didesnius nei investavo. Jie sukūrė, o mes kol kas tik griauname“.
„Kas yra ministras pirmininkas Lietuvoje? Tai energetikos ministras, ponas Sekmokas, kuris išleidžia dokumentus, kurie radikaliai skirasi nuo Europos Sąjungos direktyvų, nuo Lietuvos įstatymų, arba jis traktuoja įstatymus taip, kaip jis nori.”
„Balsavau už tai, kad ateitų konservatoriai, tačiau gavome bolševikų valdžią.”
„Kodėl „Lifosą”, „Mažeikių naftą” pardavėme užsieniečiams? Nežinau. Jei tai indėlis į Lietuvos verslo skatinimą, tai aš dar per mažai subrendęs, kad suprasčiau šiuos metodus.“
„Mūsų vaikai ir anūkai už didelę atominę elektrinę mokės labai daug. Mokslininkai ir Lietuvos energetikos institutas nustatė – 30 metų, kad atsipirktų. Lietuvos energetikos strategijai, kokia yra parengta, įgyvendinti kainuos apie 52 mlrd. litų. Dar turint per 40 mlrd. litų valstybės skolą, beveik 100 mlrd. litų mažai valstybei!“
„Valstybėje niekas nieko nežino, o tik keičia strategijas ir daug kalba. Seneka sakė, kad gyvenimas keičiasi ne nuo žodžių, o nuo veiksmų. Tuo ir vadovaujasi verslas. O Lietuvos valstybė?“
Taip pat skaitykite:
In memoriam B. Lubiui: jis buvo jungtinės epochos žmogus
Policija: neatmetama B. Lubio ir Š. Vasiliausko žmogžudystės versija
Asmeninis B. Lubio gyvenimas – verslo šešėlyje
Kaip keisis koncerno strategija po B. Lubio netekties?
Atsisveikinti su B. Lubiu galima Mokslų akademijos Didžiojoje salėje
