Šias priežastis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvardijo Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė. Kartu su ja laidoje diskutavo aviacijos ekspertas Simonas Bartkus
Simonai, kokios priežastys, kad skrydžiai yra vėlinami ar netgi atšaukiami?
S. Bartkus: Negalima sakyti, kad tai viso pasaulio problema, mes pajuntame tik jos atgarsius, nes esame visos integruotos sistemos dalis, bet labiausiai tas girdisi Vakarų Europoje, ypač paskutinius porą mėnesių.
Jungtinėje Karalystėje galime matyti žiniasklaidos susidomėjimą, skambias antraštes pastaruosius įvykius vadinant chaosu, armagedonu ir t.t. Aš nuosekliau vertinčiau tą situaciją, nes didžioji dalis žmonių sėkmingai nuskrenda ten, kur jiems reikia, bet ta žmonių dalis, kuri susiduria su tam tikrais nepatogumais, yra padidėjusi nebūdingai.
Per paskutinius dvejus metus mes per pandemiją pripratome matyti, kad oro uostai tuštoki, lėktuvai tuštoki, jei koks lėktuvas sugenda, tai aviakompanijos turi ne vieną laisvą lėktuvą, kuriais gali pakeisti.
Dabar grįžome į 2018–2019 metų lygį, kas matosi ir pagal keleivių srautus. Pagrindinė priežastis, kodėl ta problema pasidarė didesnė ir pasidaro labiau matoma, tai, mano vertinimu, būtų tokia, kad tos prognozės, kurios buvo piešiamos netolimoje praeityje, jos buvo ne tokios optimistinės, kokia yra realybė.
Yra per daug žmonių, kurie nori keliauti ir avialinijos nesitikėjo, kad jų bus tiek daug?
S. Bartkus: Taip, bet tikriausiai nesuvesčiau visko tik į avialinijas, tai apie visą industriją bendrai, nes visi klausėsi tų pačių prognozių. Ta sistema yra pakankamai sudėtinga ir integruota – veikia ir oro uostai, aviakompanijos, antžeminio aptarnavimo kompanijos, tiekėjai <...>, o žmonių noras keliauti ir jų galimybės keliauti šią vasarą yra gerokai didesnės.
Tikriausiai turėjome suspaustos spyruoklės efektą, kad žmonės buvo uždaryti, suspausti ir vis laukė tos progos, kada galės keliauti. Dabar jie pajuto, kad šita vasara ta, kada galima keliauti, o visą industrija plačiąja prasme nesitikėjo tokių srautų.
<...> Ta inercija yra pakankamai didelė ir, kai matome, kad su ta problema susiduriama, tai neįmanoma taip greitai išspręsti.
Virginija, o ką daryti, jei jau esi oro uoste ir gauni pranešimą, kad skrydis yra atšauktas?
V. Žegunytė: Tai pirmiausia reiktų kreiptis į savo vežėją, vežėjo atstovą. Vežėjo prievolė nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriame numatytos oro vežėjo prievolės keleiviu atžvilgiu ir keleivio teisės.
Tokiu atveju, kada skrydis yra atšaukiamas, vežėjas privalo pasirūpinti keleiviu. Tai susideda iš kelių dalių priklausomai nuo situacijos – jei keleivis yra oro uoste ir pas jį pirminis planas išlieka nuskristi į galutinį paskirties tašką, tai jam turi būti pasiūloma galimybė pasirinkti.
Pasirinkimai būna tokie – kaip galima greitesnis skrydis į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis. Antra alternatyva yra atsisakyti skrydžio ir susigrąžinti pinigus už bilietą. Tą galima padaryti fiksuotai, raštu kreipiantis į vežėją ir per 7 dienas keleiviui už bilietą turi būti sumokėti pinigai.
Trečia alternatyva, jei keleivis pakeičia savo planą ir nori keliauti kitu laiku, jam turi būti pasiūloma kelionė į galutinį paskirties punktą kitu jam tinkamu laiku panašiomis kelionės sąlygomis, jeigu yra vietų.
Jei keleivis nusprendžia keliauti toliau ir jam tenka laukti kito skrydžio, priklausomai nuo laukimo laiko keleiviui turi būti suteikiama pagalba. Tai gali būti maistas, gaivinamieji gėrimai, nakvynė, kelionė iki nakvynės, jei tenka laukti per naktį ar daugiau naktų. Taip pat galimybė paskambinti, pranešti ir priklausomai nuo situacijos keleivis dar gali prašyti kompensacijos.
Jos dydis priklauso nuo skrydžio atstumo, bet kompensacija priklauso ne visais atvejais. Jei pirmoji paminėta pagalba yra privaloma, tai kompensacija keleiviui priklauso tik tada, jeigu skrydis yra atšaukiamas dėl neypatingų aplinkybių.
O kas yra ypatingos aplinkybės?
V. Žegunytė: Jų nėra tiek daug ir jos kiekviena vertinama atskirai. Žiūrima, kokios yra to atšaukimo priežastys. Tarp ypatingų pakliūva netinkamos meteorologinės sąlygos, netikėtinas techninis gedimas, pavyzdžiui, susijęs su susidūrimu su paukščiais.
Tai dar gali būti susiję su sauga ar saugumu, arba streikai, kurie turi įtakos skrydžiui, tačiau kiekvienas iš tų paminėtų vėlgi turi būti vertinamas atskirai ir pasižiūrima, kiek vežėjas neturėjo tam įtakos ar negalėjo imtis kitų priemonių, kad to būtų išvengta.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
