Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Miglė (moters vardas ir pavardė redakcijai yra žinomas), kuri pasidalino savo istorija apie tai, kokius nemalonius simptomus tenka patirti papildomai namus šildant elektriniu šildytuvu.
„Gyvenu penktame, paskutiniame namo aukšte, todėl mūsų namuose visuomet yra šalčiau. Šiluma bute taip pat nepastovi, kadangi yra susieta su centriniu miesto šildymu, kuris keičiasi šąlant arba šylant oro temperatūrai už lango.
Iki šių metų žiemos namuose užtekdavo šilčiau apsirengti, užsimauti šiltas vilnones kojines ir situacija pagerėdavo. Tačiau šįkart nusprendžiau savęs nebeapmuturiuoti šiltais rūbais ir dėl bendro patogumo įsigijau elektrinį šildytuvą, kurį pajungus kambariai namuose iškart sušyla. Sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, tad jis namuose vis sukdavosi dažniau ir dažniau.
Tačiau kiekvieną rytą vis atsikeldavau tarsi apsirgusi, nosies gleivinė visada būdavo išdžiūvusi, perštėjo gerklė, o kartais vakarais dėl sausumo pradėdavo ašaroti ir akys. Žinoma, pirmiausiai pamaniau, kad užklupo nelauktas virusas arba paprasčiausiai peršalau. Kadangi oras šiek už lango sušvelnėjo, namuose pasidarė taip pat būti jaukiau, tad šildytuvo nebejungiau ir pastebėjau keistą sutapimą – palaipsniui pradėjo dingti visi minėti požymiai, dėl kurių tekdavo rytais prastai jaustis.
Viskas buvo gerai, iki kol vieną vakarą sugalvojau vėl įsijungti šildytuvą. Vėl pradėjo perštėti akis, o ryte atsikėliau ir vėl visa kaip „šlapiu maišu“ trenkta. Tik pasikalbėjusi su draugėmis supratau, kad visa tai ne peršalimas ar alergija, o elektrinio šildytuvo sukelta pernelyg sauso oro namuose žala.
Dabar šildydamasi juo, visuomet papildomai įsijungiu oro drėkintuvą, tas nenukenčia nei sveikata, o ir namai kvepia skaniai eteriniais aliejais“, – pasakojo moteris.
Elektrinis šildytuvas: žala ar nauda?
Šilumą namuose mėgsta dauguma, o ypač, jeigu už lango sniego pusnis pusto pūga ar drebia šlapdriba. Retas, kuris papildomai šilumai namuose nenaudoja elektrinio šildytuvo, o dažniausiai jį galima rasti vaikų turinčių šeimų namuose.
„Kalbant apie elektrinius šildytuvus, ne visuomet reikia galvoti tik apie žalą. Daug kas priklauso ir nuo to, koks drėgnumas yra namuose. Ten kur yra daugiau kambarinių augalų, didesnė drėgmė, elektrinis šildytuvas gali būti gera pagalbinė priemonė, kuri sumažins pernelyg didelę esančią drėgmę“, – teigia šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
Pasak medicinos specialistės, šaltuoju metu laiku, namuose drėgmės turėtų būti nuo 35 iki 60 procentų, o geriausiai, jeigu ji vidutiniškai siektų apie 50 procentų.
„Jeigu namuose ir taip buvo šiek tiek sausiau, nei yra įprasta, šildytuvas tik dar labiau sumažins drėgmę, todėl žmonėms atsirasti gali nemalonūs simptomai. Pavyzdžiui, vienas jų yra padidėjęs statinis elektros krūvis.
Dažnai žmonės patys teiraujasi, kodėl taip nutinka, jog prisilietus prie kažkokio daikto ar drabužio atsiranda nemaloni elektros iškrova ar patys plaukai, kuomet juos šukuoja yra tarsi įelektrinti. Būtent toks požymis išduoda, kad namuose, kuriuose yra gyvenama yra per sausas oras, tačiau ši problema palyginus dar mažiausia“, – pasakoja šeimos gydytoja R. Isevičienė.
Kiti dažni simptomai pasitaiko štai šie: išsausėjusi, šerpetojanti oda, skilinėjantys nagai, išsausėję plaukai, kurie tampa nepaklusnūs ir skilinėjantys jų galiukai, daugėja pleiskanų, atsiranda odos jautrumas:
„Dažnai padažnėja egzema, atopinis dermatitas ir šių ligų būklė dar labiau pablogėja. Taip pat gali pradėti perštėti akis, kai kuriems asmenims jos parausta, atsiranda padidėjęs jautrumas šviesai, todėl tenka griebtis dirbtinių ašarų.“
Sausame ore taip pat daug greičiau ir lengviau platinasi įvairūs virusai, bakterijos. Neretai žmonės pajaučia ir išsausėjusią nosies gleivinę, iš nosies gali bėgti kraujas, daugumai pasireiškia į alergijas panašūs simptomai.
„Gali padažnėti ir astmos priepuoliai, gleivinės perštėjimas ar net šašelių atsiradimas joje. Neretai pasireiškia ir gerklės skausmas, pasunkėja kvėpavimas. Dažniausiai šie minėti simptomai jaučiami rytais, atsikėlus, o dienos eigoje susilpnėja, nes vis tiek laiką praleidžiame daugiau kitur, būname lauke“, – aiškina šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
Svarbiausia – palaikyti normalią oro temperatūrą
Papildomus šildymo prietaisus naudoti rekomenduojama, kuomet jie reguliuoja oro drėgnumą ir yra neperlenkiama lazda nei į vieną, nei į kitą pusę.
„Vėlgi, turėtume žinoti, kad pernelyg didelės šilumos mums taip pat nereikia. Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra namuose galėtų būti nuo 18 iki 22 laipsnių šilumos. Patartina, kad nakčiai ji būtų žemesnė ir siektų apie 18 laipsnių“, – rekomenduoja medicinos specialistė.
Jeigu namuose patalpos tapo pernelyg sausos, šeimos gydytoja R. Isevičienė taip pat rekomenduoja naudoti ir oro drėkintuvą. Pasak jos, kambariuose drėgmę taip pat gerai palaiko ir kitos naminės priemonės: kambariniai augalai bei drėgni rankšluosčiai ant radiatoriaus:
„Vienareikšmiško atsakymo ar patarimo nėra, kaip geriau elgtis, nes žmonės turėtų pagal savo situaciją kiekvienas individualiai orientuotis. Taip pat patartina dažniau vėdinti kambarius, ką mes neretai pamirštame daryti, todėl naudinga bent dešimt minučių per dieną tai atlikti ir tai taip pat padės palaikyti drėgmę. Kuo žemesnė oro temperatūra lauke, tuo didesnis sausumas.“
Visgi, žmogaus organizmui kenkia tiek pernelyg sausas, tiek pernelyg drėgnas oras. Didesnę drėgmės žalą gali justi tie, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligas, o sausas oras žmonėms gali sukelti bronchinę astmą bei taip pat išprovokuoti ir daugelį kitų ligų.
„Dažnai žmonės yra linkę turėti namų vaistinėlėje vieną medikamentą, kuris neva be didelių pastangų padeda išspręsti problemas, tačiau manau, kad joje atsirasti turėtų kompleksiniai medikamentai ar priemonės.
Apsisaugoti nuo sauso oro sukeltos žalos gali padėti dirbtinės ašaros, jeigu akyse jaučiame sausumą, paraudimą, ašarojimą, nes tokie simptomai išduoda, kad akies ašarų plėvelė yra pažeista ir ja tenka pasirūpinti.
Taip pat yra preparatų ir gleivinės drėkinimui. Juos dažnai rekomenduojame turėti šaltuoju sezonu, ypač tiems, kuriuos kankina sausumo pojūtis, įtrūkimai“, – pataria šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
