Sėkmingos mokyklos veiklos pagrindas – lyderis vadovas ir tobulėjantis mokytojas. Siekiant, kad mokykloms vadovautų kompetentingi lyderiai, keičiama švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarka. Kandidatų į mokyklų vadovus kompetencija bus vertinama pagal visiems vienodus kriterijus, o į jų atranką įtraukiami profesionalūs personalo atrankos specialistai ir mokinių, tėvų, mokytojų atstovai.
Privalomas kompetencijų patikrinimas
Pretendentas, siekiantis užimti vaikų darželio, bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos vadovo pareigas, turės pasitikrinti kompetencijas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje pagal visiems kandidatams sukurtą vienodą metodiką. Tinkamas vadovauti kompetencijų lygis jam suteiks teisę dalyvauti konkrečios savivaldybės skelbiamame konkurse.
„Reikalavimai mokyklų vadovams keičiasi su besikeičiančiu gyvenimu. Siekiame, kad būtų eliminuota galima politikų įtaka – mokyklų vadovais taptų kompetentingi, tvirtų vertybinių nuostatų ir vadybinių gebėjimų turintys žmonės, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Mokyklas regime kaip bendruomenės centrus, ypač atokesnėse vietose, o bendruomenę pajėgius sutelkti kompetentingas lyderis“.
Svarus bendruomenės balsas
Komisijoje, kuri vertins konkurse dalyvaujančius kandidatus, pretenduojančius užimti konkrečios mokyklos vadovo pareigas, bus plačiau atstovaujama mokyklos bendruomenė, svaresnis žodis suteikiamas personalo specialistams. Vietoje vieno bendruomenės nario į komisiją dabar įeis keturi – po vieną mokinių ir mokytojų, bei du tėvų atstovai. Vieną iš buvusių dviejų Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pakeis personalo atrankos specialistas iš kompetencijų vertinimą atliekančios institucijos. Tyrimai rodo, kad geriausių rezultatų pasiekia tos miesto ir kaimo mokyklos, kurioms vadovauja kompetentingas lyderis ir joje dirba profesionalūs, tobulėti siekiantys mokytojai. Pasaulio mastu atliekami tyrimai patvirtina, kad iki 25 proc. mokyklos sėkmės, net mokinių pasiekimų rezultatus, taip pat lemia šie veiksniai.
Pirmieji vertinimai – artimiausiu metu
Kandidatų vadybinių gebėjimų patikrinimo sistema leis kiekvienam kandidatui įvertinti savo kompetencijas (žinios, nuostatai, gebėjimai) vadovauti mokyklai. Metodiką sukūrė profesionaliausi personalo atrankos ekspertai. Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje pretendentų kompetencijų patikra bus atliekama 3 pagrindiniais metodais – kandidatas turės atlikti įvairias užduotis, leidžiančias nustatyti jo kompetencijas, po to bus kviečiamas į pokalbį. Ir trečias komponentas – nacionalinis testas, per kurį bus tikrinamos teisinės, švietimo žinios.
Teigiamas įvertinimas kandidatui galios trejus metus, tai yra per šį laiką jis galės dalyvauti švietimo įstaigų vadovų konkursuose savivaldybėse. Kandidatuoti į mokyklų vadovus galės ne tik pedagoginį išsilavinimą turintys žmonės.
Nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka įsigaliojo nuo liepos 10 dienos. Ji bus taikoma tik naujai priimamiems mokyklų vadovams. Pirmasis vertinimas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje vyks artimiausiomis dienomis.
Dabartiniai ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mokyklų vadovai pagal naują tvarką bus vertinami atėjus jų atestacijos laikui, kaip numatoma teisės aktuose. Vertinant jau dirbančius švietimo įstaigų vadovus bus labiau žiūrima į jų veiklos rezultatus, jų vertinimo tvarka šiek tiek skirsis.
Nauja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema
Artimiausiu metu pedagoginės visuomenės aptarimui bus pateiktas Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo metmenų projektas. Šioje iš esmės naujoje profesinės kvalifikacijos kėlimo sistemoje atsisakoma „sausų“ kursų, seminarų. Mokytojo asmeninę ir institucinę motyvaciją siekti profesinio tobulėjimo labiau paskatins formų įvairovė: geriausios patirties perėmimas, individuali veikla ir kt.
Pirmaisiais mokytojo darbo metais numatoma nuolatinė mentorių pagalba, bus rengiamos nacionalinės pradedančiųjų stovyklos, padėsiančios galutinai apsispręsti. Kas 8 darbo metus mokytojas galės išeiti į kūrybines atostogas – stažuotes. Mokyklose atsirasianti nauja funkcija (ne etatas) – profesinio tobulinimosi konsultantas kiekvienam padės susidaryti tobulinimosi planą. Išplečiama ir kvalifikacijos tobulinimo sričių samprata, pavyzdžiui, greta žinių apie dėstomą dalyką bei pagilinto psichologijos ir metodikos išmanymo, kaip tobulinimasis gali būti užskaityta meninė raiška, socialinis aktyvumas, vadybinių gebėjimų ugdymas.
Parengta Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija bus skelbiama internete, kviečiama diskutuoti visuomenė. Rudenį bus surengti ją pristatantys 6 diskusiniai forumai. Koncepciją planuojama priimti 2012 m. pradžioje.
