Cunamio „išgyvenimo kapsulės“ su dviem mažais langeliais, izoliaciniu keramikiniu pamušalu ir GPS sekimo sistema yra geriausia apsauga nuo katastrofiškų nelaimių. Iš lėktuvams skirto aliuminio pagamintos kapsulės yra pagamintos taip, kad neleistų joms apsiversti aukštyn kojomis, be to, jas galima pririšti, kad jų nenuplautų jūra.
Iš pradžių kapsulėse galėjo tilpti tik du žmonės, tačiau dabar bus galima įsigyti keturis, šešis, aštuonis, dešimt ir net dvylika žmonių talpinančias kapsules. Šios didesnės konstrukcijos buvo suprojektuotos taip, kad jose galėtų tilpti didelės šeimos ir pagyvenę žmonės, taip pat šeimos su mažais vaikais.
Siekia apsaugoti žmoniją nuo cunamių
Šio nepaprasto išradimo priešakyje – britų aviacijos ir kosmoso inžinierius Julianas Sharpe‘as, „Survival Capsule“ (angl. „išgyvenimo kapsulės“) įkūrėjas.
Pirmą kartą šią idėją jis sugalvojo po 2004 m. Indonezijos cunamio, kuris tragiškai nusinešė apie 225 tūkst. žmonių gyvybių.
Po 20 metų kruopštaus planavimo, mokslinių tyrimų ir plėtros jis dabar yra pasirengęs padėti gelbėti gyvybes, nes „išgyvenimo kapsulės“ jau yra „ant gamybos slenksčio“.
Kalbėdamas su „The Sun“, jis sakė: „Įprasta reakcija yra bėgti nuo cunamio, nors ir žinai, kad neišgyvensi, tačiau dabar mes galime įtikinti žmones jį išgyventi. Gražu tai, kad jūs turite kur eiti ir būsite saugūs. Kapsulėje galite išgyventi kelias savaites, joje yra atsargų. Man daug labiau patiktų būti kapsulėje ir dieną ar dvi, galbūt iškišti meškerę pro iliuminatorių, kol galėsiu žvejoti, o tada mane pasiimtų. Esmė ta, kad tu nemirsi per cunamį. Esmė – išgyventi“.
Išgyvenimo šansus dar labiau padidina įdiegta GPS sistema – tvarkinga ir sudėtinga funkcija, leidžianti rasti civilius gyventojus po cunamio.
Tsunami Survival Capsule
— The Best (@ThebestFigen) May 10, 2024
pic.twitter.com/wkOdyO7FdX
Tačiau civiliai turi užregistruoti išlikimo kapsulę vietos pakrančių apsaugos tarnyboje, kad būtų galima stebėti ir atsekti jų GPS signalą, jei jie nutoltų nuo kranto.
„Kapsulės yra su pririšimo įtaisais, todėl galite jas pririšti prie 18–25 metrų ilgio kabelio, kad jūsų nenuneštų tolyn į jūrą, – paaiškino J. Sharpe‘as. – Mes tikrai patariame naudoti pririšimo įtaisus. GPS yra jūsų paskutinė apsisaugojimo linija“.
Apgalvotas ir evakuacijos planas
Jis taip pat pridūrė, kad žmonėms taip pat rekomenduojama kapsulėje turėti kokią nors ryšio priemonę, pavyzdžiui, nedidelį rankinį radijo imtuvą, jei kas nors sutriktų su sekimo sistema ar pririšimo įtaisais.
Tačiau pagalbos tarnyboms nustačius jų buvimo vietą, išgyvenimo kapsules gali išgabenti sraigtasparnis.
„Šiauriniame gale yra pakėlimo taškas, todėl sraigtasparnis gali atskristi ir jus paimti:, – sakė J. Sharpe‘as.
„Didesnės kapsulės viršuje turi angas, kad žmonės galėtų išlipti, jei sraigtasparnis negali pakelti 12 žmonių – galite lipti individualiai sraigtasparnio trosu“, – pridūrė jis.
Be to, pro langus ar iliuminatorius galima paleisti signalines raketas, kad būtų atkreiptas tolesnis dėmesys.
Viskas apgalvota iki smulkmenų
Iš leksano – polikarbonato, naudojamo neperšaunamam stiklui gaminti, – pagaminti langai yra įleisti į vidų. Kadangi jie nėra ant kapsulės paviršiaus, didelės nuolaužos ar kiti daiktai gali praeiti palei langus be jokio kontakto.
„Kai buvome Japonijoje, matėme daug armatūros, daug plieninių varžtų, paliktų ant pamatų, kur buvo nuimtos medinės konstrukcijos, – aiškino J. Sharpe‘as. – Yra daug aštrių daiktų įsiskverbimo galimybių, todėl norėjome labai stipraus stiklo, kad galėtume į tai reaguoti, o leksanas yra stipriausias“.
Kapsulės viduje rasite būtiniausius daiktus avarinėms situacijoms, pavyzdžiui, oro ir vandens rezervuarus, o sėdynėse yra keturių taškų saugos diržai. Taip pat yra uždaromos ventiliacijos angos, padedančios oro cirkuliacijai.
Eksperimentai parodė, kad kapsulė itin tinkama naudoti
Nors kapsulės atrodo puikiai pritaikytos stichinei nelaimei, jas dar reikia išbandyti ir patikrinti per tikrąją nelaimę. Siekiant įrodyti jų patikimumą, buvo atlikta daugybė eksperimentų, kurių metu bandyta nustatyti, ar kapsulės tinkamos cunamiui.
J. Sharpe‘as ir jo komanda leido kapsules žemyn kriokliais ir mėtė jas iš karinio transporto lėktuvo.
„Akivaizdu, kad cunamis – tai didelis vandens telkinys, atsitrenkiantis į jūsų kapsulę, kurio mes negalime stimuliuoti, todėl vietoj to siunčiame savo kapsulę į didelį vandens telkinį. Vieną iš jų pasiuntėme per krioklį, maždaug 9 metrais aukštesnį už Niagaros krioklį, kad parodytume, kas vyksta, ir jis triskart greičiau atsitrenkė į vandenį, nei į jį atsitrenktų cunamis“.
„Cunamis atkeliauja maždaug 25 km/h greičiu, o ši kapsulė, atsitrenkusi į vandenį, skriejo šiek tiek daugiau nei 75 km/h greičiu, taigi, mes išvystėme tris kartus didesnį greitį, – sakė jis. – Idėja buvo tikrai pademonstruoti jos galimybes – žinome, kad kapsulė yra tvirta ir ji daugiau nei pajėgi išgyventi cunamio aplinkoje“.
Live in tsunami, or earthquake zones?
Just buy a survival capsule!
It fits 2 people, has storage for 5 days worth of food and water, electric light, GPS transmitter, air vents, a toilet and even calming music. In case of invasion by giant aliens it doubles as a bowling ball too… pic.twitter.com/4mObZOHSfgREKLAMAREKLAMAREKLAMA— Mothra P.I. (@Hardywolf359) April 4, 2023
Visa daugiau žmonių nori įsigyti kapsulę
2017 m. 55 metų „Microsoft“ darbuotoja Jeanne Johnson tapo pirmuoju žmogumi, įsigijusiu vieną iš išgyvenimo kapsulių. Gyvendama Vašingtono valstijos Long Beach pusiasalyje, ji nebūtų galėjusi nubėgti į aukštesnes vietas, kad išsigelbėtų nuo cunamio, todėl investavo į vieną iš dviviečių kapsulių.
Tačiau prabėgo septyneri metai, ir J. Sharpe‘as sulaukė klientų iš viso pasaulio, laukiančių eilėje prie išgyvenimo kapsulių.
Jis sakė: „Mes sukūrėme keletą kapsulių Japonijoje, išsirinkome gamybos partnerį įvairiose vietose, todėl kitais metais pradėsime gaminti kapsules Japonijoje. Sietle turime gamybos partnerį, kuris pagamino keletą kapsulių, todėl dar šiais metais pradėsime gaminti kapsules pirmajai klientų grupei. Daug susidomėjimo sulaukė uraganų, taifūnų ir ciklonų teritorijos, bet kur, kur kyla potvyniai, staigūs potvyniai ir net tornadų šalys. 50 proc. mūsų JAV klientų yra iš rytinės pakrantės, todėl panašu, kad tai įgauna pagreitį“.
J. Sharpe‘as priduria, kad taip pat sudaromi susitarimai su grupėmis Mauricijuje ir Prancūzijos Polinezijoje, kur rinkiniai siunčiami ir surenkami vietoje.
„Kai vyriausybė skiria jiems subsidijas kapsulėms įsigyti, tam tikra šių pinigų dalis išleidžiama darbo vietoms savo šalyje kurti, todėl toks verslo modelis jiems patinka“, – sako jis.
A mega tsunami could push water thousands of feet high and affect all the coast of the Atlantic. There's no way to prevent it, but tech could help us survive. Here's how ⬇️ https://t.co/OYFMAw49oM pic.twitter.com/qQZYpd05YU
REKLAMAREKLAMA— CNET (@CNET) July 8, 2020
Dėl „išgyvenimo kapsulės“ teks plačiai praverti piniginę
Nepaisant to, kad kapsulės labai svarbios žmonių gyvybėms gelbėti, jos nebus pigios.
Kai prieš septynerius metus Jeanne Johnson tapo pirmąja kliente, ji už dviejų vietų kapsulę paklojo 13,5 tūkst. JAV dolerių (apie 12,5 tūkst. eurų) ir buvo pasirengusi išleisti dar 4 tūkst. JAV dolerių (apie 3,7 tūkst. eurų), kad galėtų pereiti prie keturių vietų kapsulės.
Dabar už bazinę dviejų vietų kapsulę, kurioje, žinoma, vis dar yra viskas, ko reikia išgyventi, teks sumokėti „20–25 tūkst. JAV dolerių (18,5–23 tūkst. eurų)“. Tačiau bet kokie papildomi priedai kainuos papildomai.
„Idėja yra ta, kad mes turime modulinius patobulinimus, kuriuos galite pridėti vėliau, taigi, jei norite papildomų dalykų, galite peržengti pradinę kainą ir tada juos įsigyti“, – sakė buvęs aviacijos inžinierius.
Taigi, vienos tokios kapsulės kaina gali dar labai daug išaugti.
The Survival Capsule https://t.co/NtZ4v5dzK6 pic.twitter.com/v2aOxkR41r
— ThisIsWhyImBroke (@thisisyimbroke) January 26, 2020
Bus galima gauti subsidijas kapsulei įsigyti
Tačiau J. Sharpe‘as aiškina, kad daugelis šalių ir bendrovių siūlys subsidijas, t. y. vyriausybės teikiamas lengvatas, kad padėtų įsigyti ir padarytų kapsules prieinamesnes.
Pavyzdžiui, Japonija subsidijuos iki 66 proc. privačių pirkinių, o JAV Federalinė nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra (FEMA) siūlo subsidijas vietoj vertikalių evakuacijos bokštų.
„Šio įrenginio grožis yra tas, kad gana dažnai už juos galima gauti subsidijas. Taigi jis gali būti įperkamas“, – sakė J. Sharpe‘as.
Be to, kapsulės suprojektuotos taip, kad 75 proc. jų galima surinkti robotais, todėl, padaugėjus užsakymų, galima gaminti visą parą ir 7 dienas per savaitę.
Robotizuotas surinkimas taip pat reiškia, kad kapsulių kaina „gana greitai“ sumažės, todėl jos taps dar prieinamesnės klientams.
