Sutikusi pasidalinti savo jausmais, kuriuos teko išgyventi besilaukiant ir susilaukus mylimos dukrelės Vakarės, šokėja Eglė Straleckaitė-Domarkienė sako, kad atverti širdį nusprendė norėdama paskatinti moteris nebijoti kalbėtis.
Taip pat ieškoti sprendimų, kurie gali padėti išgyventi sunkią dabartį ir išlaukti gražesnių, ramesnių dienų, nes pasak jos, motinystė yra ne tik tai, ką matome gražaus filmuose, skaitome romanuose ar stebime socialinėje erdvėje.
„Manau, kad dabar yra pats laikas išstoti su savo patirtimi, kadangi ne kartą esu sulaukusi žinučių iš nepažįstamų moterų, kurios kreipiasi tarsi su tokiu pagalbos šauksmu, klausiant klausimų apie pogimdyvinį laikotarpį, jausmą, jo metu.
Tokiomis akimirkomis visuomet kyla pirma mintis, kaip liūdna, kad žmogus neturi su kuo artimu pasikalbėti atvirai, tačiau galiausiai, galbūt kartais iš tiesų yra geriau surasti nepažįstamą, kuriam galėtum išsikalbėti ir kuris galėtų tave suprasti. Ne visuomet artimoje aplinkoje vieni kitus puikiai suprantame, nes visi turime skirtingas patirtis“, – sako moteris.
Klausimai, kuriems trūksta atsakymų
Eglė sako, kad nors dauguma moterų patiria iškart nuostabius jausmus, dar nėštumo metu jaučia artimą ryšį su vaisiumi, stengiasi bendrauti, kol jis dar yra pilvelyje, tačiau šiandien, anot jos, yra be galo svarbu kalbėti ne apie tas istorijas, kurios sukelia malonius jausmus.
„Yra daug moterų, tokių kaip ir aš, kurioms nėštumas, pogimdyvinis laikotarpis ir pirmosios dienos, sulaukus kūdikio, nebuvo lengvos, džiaugsmingos ar rožėmis nuklotos. Ką reiškia lauktis? Nėštumas – visiška nežinomybė, nesuvokimas, kas darosi su kūnu, kas bus ateityje ir kylantys klausimai, ar būsiu tokia pati, ar turėsiu nors truputį savo gyvenimo, kurį turėjau anksčiau?
Nėštukių fotosesijos ir kūdikėlio kraitelio pirkimas yra bene vienintelis malonumas, kadangi visa kita yra didžiulė nežinomybė. Aš buvau iš tų moterų, kuri visai nesikalbėjo su savo pilveliu, neglosčiau jo, jam nedainavau ir nejutau didžiulės meilės, džiaugsmo ar ramybės“, – atvirauja Eglė.
Choreografė pasakoja, kad visus, turėjusius būti džiaugsmingus jausmus, užvaldė daugybė klausimų. Vienas sunkiausių klausimų, su kuriuo taip pat buvo susitaikyti, buvo nuolat besikeičiantis kūnas, nepastovi savijauta.
„Su šiais pokyčiais yra susitaikyti be galo sunku, juolab toms moterims, kurios yra itin aktyvios ar turi valgymo sutrikimų, kenčia nuo perdėto savikritos savo kūnui.
Negana to, keičiasi ir gyvenimo tempas, pojūčiai. Kiekviena diena yra vis kitokia, todėl nėra iki galo aišku, kodėl būtent vienu ar kitu metu jautiesi blogai, greičiau pavargsti. Nori su visais lėkti, spėti, bandai tai daryti, tačiau ne visuomet išeina.
Pati dirbau iki pat devinto mėnesio, tačiau kiekvieną dieną atrodė, kad skaičiuoju ir laukiu tos dienos, 39-40 nėštumo savaitės, kada pamatysiu tą stebuklą.“
Stipriai slegianti realybė
Moteris teigia, kad nerimas ir vis neužklumpantis nėštumo džiaugsmas kėlė įtampą, kadangi ji vis laukė tos dienos, kada pamatys savo mažylę ir galbūt tuomet ji pajus tas emocijas, apie kurias dažniausiai kalba kitos moterys, rodo filmuose ar rašoma knygose:
„Po didžiulės agonijos, kančios, kuomet padėjo mažą varliagyvį ant krūtinės, aš taip pat nepajutau to svajingo ir malonaus jausmo apie kurį visos taip kalba, rodo filmuose. Pamenu, kad tuo metu galvojau, negi visos moterys, kurias rodo verkiančias filmuose verkia tik dėl to, kad gimdymas baigėsi?
Nesvarbu, kaip moteris gimdė – atsistatymas visoms yra ilgas procesas. Pirmųjų trijų dienų laikotarpis yra be galo sunkus. Didesnio biusto savininkės turbūt žino, koks jausmas yra, kai pradeda gamintis priešpienis, kai vaikelis pradeda žįsti, o tu net neturi menkiausio supratimo, ką ir kaip reikia daryti, jeigu jam to padaryti nepavyksta, atsiranda žaizdelės. Be to, krūtys labai padidėja, tampa jautrios.
O jeigu dar ir knygą buvai skaičiusi, kurioje yra parašyta, kad būtina vaiką kuo ilgiau maitinti krūtine, atrodo, kad tai yra būtinybė, kurios turi žūtbūt siekti vaikelio labui, nesvarbu, kaip jautiesi pati.
Negeras jausmas apima ir užlipus ant svarstyklių, kuomet pamatai neįtikėtinus dalykus, jog tie priaugti 15-30 kilogramų yra tavo, nes vaikelis su skysčiais sveria 5-9 kilogramus. Bemiegės naktys, išsiderinęs ritmas – begalės dalykų, kurie tave pasitinka lyg netikėtai, nors besilaukdama taip norėjai, kad visas šis diskomfortas tavo kūne baigtųsi.“
Eglė sako, jog pasirodo, kad ir kaip banaliai beskambėtų, kūnui tiesiog reikia laiko. Į pasaulį atvedant stebuklą, kūne vyksta daugybė pasikeitimų ne tik fizinių, bet ir psichologinių.
„Kol organizmas pats po truputį grįžta į savo vėžias, reikia padėti sau ir kitais, dvasinė ramybę grąžinančiais būdais. Tai turi žinoti ir artimieji, ir šalia esantys, nes vienai mamytei susitvarkyti kartais gali būti per sunku“, – priduria ji.
Viskas praeis
Dalindamasi savo istorija Eglė nori pabrėžti ir tai, kad nors yra būtina žinoti, kokia linkme gali pakrypti tam tikri dalykai, jog jie nebūtų staigmena, jei tikimasi tik spalvotų drugelių jausmo, tačiau perdėtai vaikelio atėjimo bijoti nereikia, kadangi visi nemalonumai yra tik laikini.
„Prisimenu kaip eidama į lauką migdyti vaiko vis verkdavau. Dabar apie tai kalbėti galiu atvirai, nes žinau, kad ilgainiui – viskas susitvarko. Tik tuo metu tu nežinai ar tikrai viskas bus gerai, dėl to reikia kalbėtis, rasti į ką atsiremti. Nesvarbu, ar tai bus artimas žmogus, ar specialistas.
Iš tiesų, nurimus, išsipasakojus, sulaukus pagalbos iš šalies, einant laikui, ateina ir ta begalinė, nepaaiškinamai didelė meilė, ramybė ir džiaugsmas turėti vaikelį, o jam augant šie jausmai tik stiprėja“, – nusišypso pašnekovė.
Moteris tikina, kad visuomet viskas išsispręs gera linkme, todėl yra be galo svarbu žinoti, kad gali būti iš pradžių nelengva.
Ji pabrėžia, kad nereikia tikėti nerealia realybe, kurioje rodoma svajonių pradžia ar kaltinti save kitokiais jausmais, jei draugės, mamos ir močiutės teigia, kad nėštumas joms buvo pats gražiausias gyvenimo laikotarpis ar didžiausias gyvenimo džiaugsmas.
„Tai nereiškia, kad ir jums tas pats bus. Visos esame skirtingos, vienoms viskas prasideda gėlytėmis ir toliau lyja žiedlapiais, o kitoms buna sunkiau, bet dėl to nesame blogesnės, tiesiog reikia išlaukti. Kalbekimės su savo artimaisiais, su vyrais, apie tai, kaip gali būti blogai ir tuomet ta „žiema“ neužklups taip netikėtai“, – sako ji.
Be to, Eglė priduria, kad taip pat nori sudėlioti visus taškus, kad nei viena moteris neliktų supratusi jos istorijos ir patirties dviprasmiškai.
Prakalbusi apie tai ir socialiniame tinkle „Instagram“, kuriame turi daugiau nei 50 tūkstančių sekėjų, kurių dauguma yra moterys, Eglė skleidžia kitokią žinią.
„Vaikelis yra viena didžiausių gyvenimo dovanų, kokią tik galima gauti. Nepastebint jis tampa tavo juoku, tavo šiluma, tavo draugu, tavo priežastimi eiti tolyn ir nesustoti. Tikrai, visi maži ir dideli vargeliai jį auginant yra verti viso to besąlyginio meilės jausmo.
Svarbu kertiniame taške nepalūžti, o mes, moterys, juk esame stiprios! Padėkime viena kitai, palaikykime naujai tapusias mamytes. Nepamirškime jas pagirti, jomis pasididžiuoti, nedalinkime patarimų neprašytos, nepasakokime savo sėkmės istorijų.
Atraskime būdų kitaip parodyti dėmesį ir jas padrąsinti, palaikyti. Kartais užtenka ir stipraus apkabinimo, atnešto puodelio arbatos, skambučio ar vežimėlio pastumdymo, kambario sutvarkymo. Atrodo tiek nedaug, o gali pakeisti labai daug!“ – baigdama pokalbį nusišypso šokėja bei choreografė Eglė Straleckaitė-Domarkienė.
Nebijokite kreiptis pagalbos:
VšĮ Krizinio nėštumo centras. Darbo laikas: I-V nuo 9- 17; Kontaktai: Tel. 8 603 57912, el. pastas [email protected]
Nemokama pagalba teikiama gyvai, telefonu, internetu. Priklausomai nuo pagalbos poreikio, pagalbą teikia šie specialistai: psichologai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, ginekologai, dulos, žindymo specialistės.
Pagalba galima visoje Lietuvoje.
