Laivas buvo užpultas maždaug 140 jūrmylių į vakarus nuo Puant Nuaro miesto Konge. Gelbėjimo operacija, vykusi nuo kovo 25 dienos, buvo sėkmingai užbaigta, pirmadienį pranešė Vyriausybės Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Šią informaciją patvirtino piratų užgrobto laivo „Monjasa Reformer“ savininkai – Danijos kompanija „Monjasa“.
Pasak Vyriausybės, piratai užgrobė laivą bei įkalino 16 įgulos narių. Vėliau laisvas surastas, piratai paleido 10 iš 16 įgulos narių, tačiau lietuviai liko įkaitais. 1958 ir 1995 metais gimę lietuviai piratų nelaisvėje buvo šešias savaites. Vyriausybė pažymėjo, kad siekiant nepakenkti gelbėjimo darbams apie jų eigą informacija nebuvo teikiama.
Mindaugas sulaukė tėvo skambučio: girdėjau pagal balsą, kad jaudinosi
Kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt pagrobto 65-erių lietuvio sūnus M. Navickas negalėjo sulaikyti emocijų. Tik pamatęs skambutį iš Nigerijos, sakė, kad turi atsiliepti, o vėliau perskambino ir tryško džiaugsmu, kad po 44 dienų pirmą kartą išgirdo tėvo balsą.
„Kalbėjau su tėvu – labai stipriai susijaudinęs, sako „ačiū už viską“. Čia dar toks įvykis, kad mano gimtadienis gegužės 13 dieną yra. Sako, kad būsiu per gimtadienį namuose. Sakė nesijaudinti, viskas gerai, girdėjau pagal balsą, kad jaudinosi, dėkojo.
Greičiausiai, informavo, kad stengėmės, bet negalėjo ilgai kalbėti – tai, matyt, davė visiems paskambinti trumpam. Apskambino visur ir draugei, ir broliui. Tai čia balsas pirmą kartą po visų įvykių – tai labai smagu. Vyrai visada sako, kad viskas yra gerai, bet ar viskas yra gerai ar ne – tai kai grįš pasakys“, – sako M. Navickas.
„44 dienas piratų nelaisvėje buvo“
Naujienų portalo tv3.lt interviu su M. Navicku prieš tėvui paskambinant.
Kokios emocijos aplankė sužinojus, kad tėtis išlaisvintas?
Aš nuolat ryšį palaikiau su įmonės atstovu, nuolat informuodavo. Šįryt skambutis labai stipriai pradžiugino, kai pasakė, kad visas ekipažas, šeši žmonės yra išlaisvinti, nežinau, kur tiksliai, bet yra saugūs, apžiūrimi medikų.
Ar viskas tvarkoje, negaliu pakomentuoti, bet sakė, kad visiems išdalins telefonus ir paskambins patys kur norės [bekalbant ir paskambino]. Planas yra, kad ketvirtadienį parskrenda namo.
Ar yra žinių, kaip jaučiasi tėtis?
Kai išdalins telefonus, bet nežinau, kam pirmam jis skambins, bet visi laukiame. Giminių ir artimų turime daug, tai visi laimingi, visi džiaugiasi, kad viskas sėkmingai baigėsi, bet kokia sveikata, kokia psichologinė būklė – pakomentuoti negaliu, nes neturiu tokios informacijos.
Ar gyvas ir sveikas – buvo identifikaciniai dalykai. Bet iš piratų klausimų yra ten koks mamos vardas, koks tėčio vardas, su kokia mašina važinėjate ir taip toliau. O pagal tuos identifikacinius dalykus, pagal raktinius žodžius, galima įvertinti ar yra gyvi, ar ne. Bet kokia sveikatos būsena, kaip jie, serga ar neserga, kaip psichologiškai jaučiasi – tokių duomenų, deja, nebuvo.
Praėjusią savaitę jūsų nuotaikos buvo pesimistinės.
Laikas eina, galima sakyti, kad istorijos pabaiga – 44 dienas piratų nelaisvėje išbuvo. Laikas ir informacijos prasme, buvo labai stipriai ribojamas, tik tiek, kad derybos vyksta. Kartas nuo karto išeina kontaktas su piratais, bet kokios detalės, kad yra derinama ar yra sveiki, ar kokios būsenos, kaip jie ten maitinami, kur apgyvendinami – tai tokios informacijos neturėjome ir tai buvo sunkiausia, nes nežinai jokių detalių. Tas laukimas yra pakankamai sunkus.
Ar buvo akimirkų, kai galvodavote apie patį blogiausią scenarijų?
Taip, tai normalu. Kai pusei dienos dingsta artimas žmogus, minčių kylą visokių, o čia dingo ir nežinai. Tie piratai irgi gali kalbėti ką tik nori, įdomiausios istorijos bus, kai grįš tėtis, atsigaus ir tada pats iš pirmų lūpų papasakos.
Smegenys yra toks dalykas, kad žmogus apie visus įmanomus variantus apgalvoja, nori to ar ne. Bet kokiu atveju, tikiesi optimistiškai, kad viskas baigsis gerai. Vieną dieną tas optimizmas ne didėja, o toli gražu mažėja, bet, aišku, labai džiugu, kad viskas gerai ir pirmadienis, rytas prasidėjo gerai.
Kaip manote, ko reikėjo, kad tas postūmis pavyktų, kad išlaisvintų?
Nežinau, kas ten kur labiau pasistengė, bet, manau, kad galėsime pasikalbėti su įmonės atstovais ir taip toliau. Neturėjau šiandien ilgo pokalbio. Jis buvo trumpas ir viskas gerai, saugiai, planas, kad ketvirtadienį grįš ir labai detaliai nekalbėjome. Mes laukėme, o kam čia dabar labiausiai reikia sakyti ačiū – tai šito dar nežinau.
Ar su jumis susisiekė ir Lietuvos institucijos, kalbėjo?
Mes bendravome, bet tik tiek, kad informacija buvo labai ribota. Nežinau, tų veikimo mechanizmų, pačio veiklos pobūdžio, esmė, kad informacija labai ribota. Bet, kad buvo dirbama – tai faktas.
Tokių istorijų per metus būna nedaug, kai patenka į piratų nelaisvę?
Kiek žinau, per 30 metų, tai trečia istorija. Domėjausi, bet nežinau, kiek ko buvo nutylėta. Kiek skaičiau, nori to ar ne, kai vyksta tokie dalykai, pradedi domėtis apskritai, kaip vyksta tie piratų užgrobimai ir panašiai. Tai Lietuvoje, bent jau kiek perskaičiau iš viešai prieinamų šaltinių – tai čia, kaip ir trečiasis įvykis, kad piratai užgrobtų, jei kalbėsime apie lietuvius.
Ar teko girdėti dėl išpirkų, ar piratai reikalavo pinigų ar kažko kito?
Aš nedalyvavau šitame procese, galvoti galėjau ką tik norėjau, be aš nedalyvavau visame derybiniame procese. Kai tai buvo daroma – tame nedalyvavau.
Ar buvo klausimas, gal jums reikės prisidėti prie išpirkos?
Tokio klausimo nebuvo, todėl tikrai nežinau penkiaženklė suma ar šešiaženklė suma. Čia galime tik spėlioti, nežinau, kokie tų piratų apetitai. Apskritai, ar tai pinigų klausimas būtų ar kažkokių kitų interesų klausimas – šito nežinau.
Bet tikrai laukiame kol grįš, giminaičiams pranešiu, kur grįš ir tikrai nuvažiuosiu pasitikti, parsivežti. Tai nėra kažkoks pergalės šventimas, tai vis tik yra 44 dienos nelaisvėje, nežinau ką jie ten veikė, iki kokio lygio viskas buvo – ar jie palapinėse gyveno, ar namelyje.
Tai turėjo būti paskutinė tėvo kelionė prieš pensiją?
Kai jis buvo jūroje, tai kovo 13 dieną oficialiai išėjo į pensiją. Tai dabar jis grįš pensininku būdamas. Visą laiką buvo planas, kad jau paskutinis reisas, bet, ar čia paskutinis, ar priešpaskutinis – reikėtų jo paklausti. Ar po tokių įvykių norės dar kažkur plaukti – nežinau.
Kartu su jūsų tėvu į nelaisvę buvo paimtas dar vienas lietuvis – 27-erių jaunas vyras? Gal bendravote su jo artimaisiais?
Aš bendravau su vaikino mama, tai nereikia net sakyti, kad ji labai stipriai jaudinasi.
