Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį savo sugėrovą po bjaurių patyčių tyčia nuskandinusiems dviem kauniečiams.
Liudininkai nestabdė
Nužudymai – seniai jau mažai ką bestebinanti kasdienybė Lietuvoje, tačiau tokie nužmogėjimą liudijantys įvykiai, koks pernai buvo Kaune, prie Neries, verčia nustebti, nes brutalus nusikaltimas įvykdytas be jokios priežasties, stebint keliems abejingiems sugėrovams ir sugėrovėms, o pagrindinis egzekutorius – vos 22 metų, bet jau 7 kartus teistas vaikinas. Nuo 16 metų pradėjęs vogti ir plėšikauti, vėliau – gadinęs ir naikinęs svetimą turtą, kol lygiai taip pat abejingai sunaikinęs žmogų.
Dabar šis kaunietis, recidyvistas Augustinas Mičiulis, iki sugėrovo nužudymo sugebėjęs metus pagyventi laisvėje po paskutiniojo įkalinimo, izoliuotas nuo visuomenės 12 metų ir 6 mėnesiams. Jo bendrininkas Artūras Kaupas (28 m.), savo šeimos taip pat nesukūręs ir nuolatinio darbo iki suėmimo neturėjęs kaunietis, už sugėrovo nužudymą pasiųstas į „zoną“ 9 metams.
Dar trims kartu girtavusiems ir brutalaus nusikaltimo liudininkais tapusiems asmenims teismas nepaskyrė jokios bausmės, tačiau pažymėjo, kad kiekvienas jų tąkart turėjo galimybę išgelbėti nuo mirties savo bičiulį, iš kurio per išgertuves buvo bjauriai tyčiojamasi, bet to nepadarė – patyčių nesustabdė. Tačiau nešvariai sąžinei „skalbti“ Baudžiamajame kodekse straipsnių nėra.
Apšlapino miegantį
Praėjusių metų gegužės 8-osios popietę Kaune, prie Neries, nerūpestingai laiką leido 6 asmenų kompanija – 4 vyrai ir 2 moterys. Visus siejo panašus gyvenimo būdas – kai namai yra ten, kur draugai, o draugai – kur netrūksta svaigalų. Nužudymo liudininkais netikėtai tapę sugėrovai vėliau liudys pareigūnams, kad jokių barnių ir muštynių begeriant nebuvo, niekas nieko nepykdė, niekas neliejo agresijos. Tačiau visi buvo pastebėję, kad A. Mičiuliui ir A. Kaupui kažkodėl vis knietėjo pasišaipyti iš Rolando K. (35 m.). Šis bene greičiausiai iš visų taip apgirto, kad nebepajėgė vaikščioti – girtą vyrą traukė tik gulėti.
Pirmiausia pašaipūnai paslėpė krūmuose Rolando batus. Pakilęs vyras ieškojo jų, bet nerado, tad vėl atsigulė. Netrukus ir užmigo. Tuomet moterys ištraukė iš Rolando kelinių kišenės 200 litų ir pasisavino, o kalinių gyvenimo ragavusiam A. Mičiuliui staiga kilo mintis gulintį sugėrovą... apšlapinti. Jis taip ir padarė atsistojęs prie miegančiojo. Nekasdienio vaizdelio žiūrovais tapę sugėrovai ciniko nestabdė. O šis, pamatęs, kad apšlapintas Rolandas niekaip nereaguoja, paskelbė tuoj pat ant jo ir nusituštinsiąs. Be jokių skrupulų nusismaukęs kelnes, matant kitiems kompanijos dalyviams, A. Mičiulis stengėsi tuštintis, bet jam nepavyko. Pratęsdamas „cirką“, savo nuogą užpakalį A. Mičiulis demonstratyviai valėsi (trynė) į apšlapinto sugėrovo drabužius.
Įmetė į upę
Paniekintas Rolandas, pats šito nežinodamas, nes buvo giliai įmigęs, tylėjo, nesipriešino, tad patyčias pradėjusiam A. Mičiuliui neblėso noras jas tęsti. Tik tuomet patyčios peraugo į smurtą – Rolandas buvo daužomas per galvą ir krūtinę kumščiais bei spardomas. Prie smurtautojo prisijungė A. Kaupas.
Mušamas Rolandas prabudo, tačiau pajėgė tik apsiversti ant pilvo, o kiti sugėrovai vyro negelbėjo ir girtų chuliganų netramdė.
Galiausiai A. Mičiulis pasiūlė sumuštą Rolandą pažadinti upės vandeniu. Abu girti chuliganai suėmė gulintį sumuštąjį už pažastų, nutempė krantu prie upės, įsiūbavo ir įmetė į Nerį. Jie nepaisė, kad ir dėl išgerto alkoholio, ir dėl patirto smurto Rolandas praradęs ir jėgas, ir sveiką nuovoką, o Neries dugnas toje vietoje labai akmenuotas.
Tokia priverstinių maudynių pradžia sugėrovams atrodė juokinga. Bet kai A. Mičiulio dar gerokai pastumtą Rolandą tuoj pat pradėjo nešti sraunus Neries vanduo, viena sugėrovė pradėjo raginti egzekutorius Rolandą „gaudyti“. A. Kaupas, suvokęs, kad upės viduryje atsidūręs Rolandas neberodo gyvybės ženklų ir jau skęsta, šoko į vandenį, plaukė prie bičiulio, tačiau šis tuoj paniro po vandeniu ir daugiau nebeišniro. A. Kaupas grįžo į krantą tuščiomis.
Kartu girtavusi moteris skubiai paskambino bendruoju pagalbos telefonu, bet atvykę ugniagesiai gelbėtojai, išnaršę apie 8 kilometrų upės ruožą, skenduolio tąkart neaptiko ir pranašavo, kad vyras greitai nuneštas tolyn stiprios srovės. Kol jie plaukiojo, A. Mičiulis vertė sugėrovus tylėti – nepasakoti, kaip viskas buvę. Gelbėtojams atrodė, kad skenduolio tragedija baigėsi eilinės girtų žmonių maudynės.
Teisme nekalbėjo
Po išgertuvių į namus nebesugrįžusio Rolando K. iškart pradėjo ieškoti tėvai, brolis. Tuomet iš tragedijos dieną prie Neries girtavusių asmenų sužinota, kad Rolandas K. paskendęs.
Skenduolio kūnas iš vandens buvo ištrauktas tik po 10 dienų, kai jis, plukdytas Nerimi, iškilo jau Nemune, ties Graužėnų kaimu (Jurbarko r.). Rolandą K. pagal jo drabužius ir randą galvoje atpažino jo artimieji.
Tada buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl Rolando K. nužudymo, nes keli sugėrovai jau buvo papasakoję šio vyro nužudymo aplinkybes savo bičiuliams, ir žinia pasklido. Be to, ir taip buvo matyti, kad paskendusiam vyrui kažkas prieš tai nutikę: jo marškinėliai buvo aprengti atbulai, sagos užsagstytos nugaros pusėje, kelnių užtrauktukas prasegtas...
Ekspertai patvirtino, kad į vandenį Rolandas K. buvo įmestas gyvas, o upėje šis vyras, būdamas bejėgiškos būklės, užduso nuo įtraukto vandens. Prieš tragediją Rolandas K., kaip nustatyta pagal jo kraują ir šlapimą, buvo sunkiai apgirtęs.
Abu įtariami žudikai netrukus buvo suimti. Jie liudijo, kaip viskas buvo, tik negalėjo paaiškinti padaryto nusikaltimo priežasties. Abu kaltino tądien išgertą alkoholį ir kartojo, kad blaivūs taip niekada nebūtų pasielgę. A. Kaupo mama dar pridėjo, kad jos sūnų pražudė jo „minkštas“ charakteris – esą vyras visada lengvai pasiduoda kitų įtakai.
Teisme abu kaltinamieji tylėjo it vandens į burnas prisisėmę ir žiauriais prisiminimais nesidalino – parodymų nedavė.
Teismas, paskirdamas žudikams įkalinimo bausmes, iš abiejų solidariai priteisė ir civilinius ieškinius nukentėjusiems asmenims – iš viso per 151 000 litų nužudytojo tėvui, broliui ir dukrai.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
