Per visą istoriją yra atrasti vos keli greitesni būdai netekti savo kojų, nei su „BMW Isetta“. Nors šiomis dienomis daugelis vokiškų mašinų yra rimti švedų konkurentai, kalbant apie saugumą, bet taip buvo ne visada, o „Isetta“ yra geras nesaugaus vokiško automobilio pavyzdys. Su motociklo varikliu, šis modelis buvo ne kas kitas, kaip paprasčiausias europietiškas būdas transportuoti keleivius, kurie galėjo lengvai žūti, vos atsitrenkus į stulpą.
„Isetta“ pavadinimas neskamba labai vokiškai, taip yra todėl, nes automobilis iš tiesų yra suprojektuotas Italijoje ir „BMW“ su tuo turėjo mažai bendro. Ši mašinytė buvo viena iš pirmųjų „burbulo“ tipo modelių Europoje, kur tokie automobiliai buvo mėgiami šeštajame dešimtmetyje. Segmento pradininku laikomas „Messerschmitt KR175“, o gamintojo pavadinimas yra labiau susijęs su aviacija, nei su mažais automobiliais. Iš tiesų, „Messerschmitt“ yra pirmieji pagaminę reaktyvinį naikintuvą, tačiau po Antrojo Pasaulinio karo jiems buvo uždrausta gaminti lėktuvus, todėl įmonė nusprendė gaminti kompaktiškas mašinas.
Messerschmitt KR175
„Burbulinių“ automobilių populiarumą lėmė tai, kad jie buvo tokie maži, jog jiems reikėjo motociklo teisių, o ir išlaikymas buvo pigus. „KR175“ turėjo dvi sėdimas vietas, vietoje durų – lyg naikintuve atsiveriantį stogą, o taip pat aptakų kėbulą, kuris taip pat priminė lėktuvą. Mašinytė prekyboje pasirodė 1953 metais, keliais mėnesiais anksčiau nei „Isetta“.
Taigi, tais pačiais 1953 metais pasirodžiusi „Isetta“ turėjo 236 kūbinių centimetrų darbinio tūrio variklį, išspaudžiantį 9,5 arklio galios, kuris buvo pasiskolintas iš motociklo. Pirmieji modeliai turėjo tris ratus, tačiau vėliau, dėl stabilumo, buvo pridėtas ketvirtas ratas. Pradžioje, automobilius gamino italų kompanija „Iso“, o „Isetta“ reiškė „mažasis Iso“. Tačiau italai labai greitai nustojo kreipti dėmesį į šį mažylį, bei susitelkė ties sportinio „Rivolta“ modelio kūrimo.
1955 metais jau buvo keletas gamyklų, kurios turėjo licencijas gaminti „Isetta“, kuomet visas teises į automobilį nusipirko „BMW“. Vokiečių mašinos versija yra laikoma pačia sekmingiausia per visą jo gyvavimo istoriją, be to, „BMW“ vieninteliai patobulino originalų italų dizainą. Tai leido „Isetta“ būti pačiu populiariausiu iš visų „burbulinių“ automobilių, bei sekmingiausia kada nors pardavinėjama vieno cilindro variklį turinčia mašina. „BMW“ naudojo savo sukurtą 250 kūbinių centimetrų variklį, tačiau 1956 metais pasikeitus įstatymams, darbinis tūris buvo pakeltas iki 300 kūbinių centimetrų, o taip pat „Isetta“ gavo ketvirtą ratą.
Nors automobilis buvo kur kas stabilesnis už tuos, kurie vieną ratą turėjo priekyje, pavyzdžiui, kaip liūdnai pagarsėjęs „Reliant Robin, tačiau tai nesutrukdė užsitarnauti blogos reputacijos. Lengva kėbulo konstrukcija neužtikrino saugumo, o mašinos priekyje įrengtos durys yra vienas prasčiausių priimtų spendimų. Dviejų sluoksnių plona skarda skyrė jus nuo to į ką atsitrenksite, todėl susiduriant su kažkuo didesniu nei voverė reiškė, kad durys sulaužys jums kojas. Todėl per visą Europą nuvilnijo pranešimai apie sunkius sužalojimus ar net mirtis, kuomet „Isetta“ atsitrenkdavo, net ir mažu greičiu, į kliūtis.
Tačiau ne nesaugumas pražudė šį automobiliuką ir visą jam priklausantį segmentą. Tai buvo mažojo „Fiat 500“ pasirodymas 1957 metais bei pirmasis „Mini“, nuo konvėjerio nuriedėjęs 1959 metais. Saugesni, kur kas geriau valdomi, greitesni ir panašiai kainuojantys automobiliai buvo visą galvą aukščiau už „burbulines“ mašinas. „BMW“ dar bandė gelbėti „Isetta“ pristatydami „600“ modelį 1957 metais, kuris turėjo galinę sėdynę su šoninėmis durimis bei dviejų cilindrų 582 kūbinių centimetrų variklį. Tačiau tai nepadėjo atgaivinti pardavimų ir 1959 metais automobilio gamyba buvo nutraukta.
BMW 600
Per visą istoriją yra atrasti vos keli greitesni būdai netekti savo kojų, nei su „BMW Isetta“. Nors šiomis dienomis daugelis vokiškų mašinų yra rimti švedų konkurentai, kalbant apie saugumą, bet taip buvo ne visada, o „Isetta“ yra geras nesaugaus vokiško automobilio pavyzdys. Su motociklo varikliu, šis modelis buvo ne kas kitas, kaip paprasčiausias europietiškas būdas transportuoti keleivius, kurie galėjo lengvai žūti, vos atsitrenkus į stulpą.
„Isetta“ pavadinimas neskamba labai vokiškai, taip yra todėl, nes automobilis iš tiesų yra suprojektuotas Italijoje ir „BMW“ su tuo turėjo mažai bendro. Ši mašinytė buvo viena iš pirmųjų „burbulo“ tipo modelių Europoje, kur tokie automobiliai buvo mėgiami šeštajame dešimtmetyje. Segmento pradininku laikomas „Messerschmitt KR175“, o gamintojo pavadinimas yra labiau susijęs su aviacija, nei su mažais automobiliais. Iš tiesų, „Messerschmitt“ yra pirmieji pagaminę reaktyvinį naikintuvą, tačiau po Antrojo Pasaulinio karo jiems buvo uždrausta gaminti lėktuvus, todėl įmonė nusprendė gaminti kompaktiškas mašinas.
Messerschmitt KR175
„Burbulinių“ automobilių populiarumą lėmė tai, kad jie buvo tokie maži, jog jiems reikėjo motociklo teisių, o ir išlaikymas buvo pigus. „KR175“ turėjo dvi sėdimas vietas, vietoje durų – lyg naikintuve atsiveriantį stogą, o taip pat aptakų kėbulą, kuris taip pat priminė lėktuvą. Mašinytė prekyboje pasirodė 1953 metais, keliais mėnesiais anksčiau nei „Isetta“.
Taigi, tais pačiais 1953 metais pasirodžiusi „Isetta“ turėjo 236 kūbinių centimetrų darbinio tūrio variklį, išspaudžiantį 9,5 arklio galios, kuris buvo pasiskolintas iš motociklo. Pirmieji modeliai turėjo tris ratus, tačiau vėliau, dėl stabilumo, buvo pridėtas ketvirtas ratas. Pradžioje, automobilius gamino italų kompanija „Iso“, o „Isetta“ reiškė „mažasis Iso“. Tačiau italai labai greitai nustojo kreipti dėmesį į šį mažylį, bei susitelkė ties sportinio „Rivolta“ modelio kūrimo.
1955 metais jau buvo keletas gamyklų, kurios turėjo licencijas gaminti „Isetta“, kuomet visas teises į automobilį nusipirko „BMW“. Vokiečių mašinos versija yra laikoma pačia sekmingiausia per visą jo gyvavimo istoriją, be to, „BMW“ vieninteliai patobulino originalų italų dizainą. Tai leido „Isetta“ būti pačiu populiariausiu iš visų „burbulinių“ automobilių, bei sekmingiausia kada nors pardavinėjama vieno cilindro variklį turinčia mašina. „BMW“ naudojo savo sukurtą 250 kūbinių centimetrų variklį, tačiau 1956 metais pasikeitus įstatymams, darbinis tūris buvo pakeltas iki 300 kūbinių centimetrų, o taip pat „Isetta“ gavo ketvirtą ratą.
Nors automobilis buvo kur kas stabilesnis už tuos, kurie vieną ratą turėjo priekyje, pavyzdžiui, kaip liūdnai pagarsėjęs „Reliant Robin, tačiau tai nesutrukdė užsitarnauti blogos reputacijos. Lengva kėbulo konstrukcija neužtikrino saugumo, o mašinos priekyje įrengtos durys yra vienas prasčiausių priimtų spendimų. Dviejų sluoksnių plona skarda skyrė jus nuo to į ką atsitrenksite, todėl susiduriant su kažkuo didesniu nei voverė reiškė, kad durys sulaužys jums kojas. Todėl per visą Europą nuvilnijo pranešimai apie sunkius sužalojimus ar net mirtis, kuomet „Isetta“ atsitrenkdavo, net ir mažu greičiu, į kliūtis.
Tačiau ne nesaugumas pražudė šį automobiliuką ir visą jam priklausantį segmentą. Tai buvo mažojo „Fiat 500“ pasirodymas 1957 metais bei pirmasis „Mini“, nuo konvėjerio nuriedėjęs 1959 metais. Saugesni, kur kas geriau valdomi, greitesni ir panašiai kainuojantys automobiliai buvo visą galvą aukščiau už „burbulines“ mašinas. „BMW“ dar bandė gelbėti „Isetta“ pristatydami „600“ modelį 1957 metais, kuris turėjo galinę sėdynę su šoninėmis durimis bei dviejų cilindrų 582 kūbinių centimetrų variklį. Tačiau tai nepadėjo atgaivinti pardavimų ir 1959 metais automobilio gamyba buvo nutraukta.
BMW 600
