Lietuvos išeivijos atstovai toliau ragina Seimą nedelsti sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą ir priimti tam reikalingas įstatymų pataisas.
Ketvirtadienį išeivijos atstovai Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst.parašų, kuriais parlamentaras raginamas įteisinti dvigubą pilietybę, o penktadienį parlamente vykusioje spaudos konferencijoje pristatė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos priimtą rezoliuciją, kurioje teigiama, jog siūlomos Pilietybės įstatymo pataisos neišsprendžia susidariusios problemos.
Kaip BNS penktadienį sakė komisijos pirmininkė Laima Mogenienė, spaudos konferencijoje buvo pristatytas siūlymas suderinti trijų Seimui pateiktus Pilietybės įstatymo pataisų projektus siekiant kuo greičiau priimti bent tuos įstatymo pakeitimus, dėl kurių sutaria visų projektų rengėjai. Šis pasiūlymas, anot jos, taip pat buvo pristatytas Č.Juršėnui.
Anot parlamentarės, buvo priminta, jog dar pernai pavasarį buvo siūloma priimti pataisas, leidžiančias žmonėms, kurie Lietuvos piliečiais tapo gimdami, o taip pat jų vaikams ir anūkams, išsaugoti pilietybę.
Ji pažymėjo, kad konferencijos dalyviai diskutavo apie Seime sudarytos darbo grupės parengtą projektą, pagal kurį dvigubos pilietybės negali tikėtis JAV, Kanados, Norvegijos ar bet kurios kitos ES nepriklausančios šalies piliečiais tapę lietuviai. Šis siūlymas sukėlė pasaulio lietuvių nepasitenkinimą.
Tikimasi, kad iš esmės naujos redakcijos Pilietybės įstatymą svarstys dar šios kadencijos Seimas. 2006 metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad dabartinio įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai. KT įžvelgus, kad dviguba pilietybės įmanoma tik išimtiniais atvejais, Lietuvoje ir išeivijoje kilo didžiulė pasipiktinimo banga.
Šiuo metų užsienyje nuolat gyvena apie 400 tūkst. tautiečių gyvena, didžioji dalis - Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.
