Draugė taurele slopina stresą
„Kas kartą, kai per žinias pamatau reportažą apie tai, kad girta motina pagimdė kūdikį, kurio organizme rastos kelios promilės alkoholio – mane ima krėsti drebulys. Man labai gaila kūdikių, kuriuos mamos sąmoningai nuodija dar iki tos akimirkos, kai jie išvysta pasaulį. Visi puola piktintis ir sako, kad taip elgiasi tik asocialios moterys, bet iš savo patirties galiu pasakyti, jog tikrai ne“, – laiške naujienų portalui tv3.lt rašo skaitytoja Vaiva P.
Ji sako mananti, kad keli skaudūs nėščiųjų girtavimo atvejai per metus, kurie patenka į viešumą, tėra ledkalnio viršūnė.
„Taurelės nevengiančių nėščiųjų yra daug. Nekalbu apie tuos kraštutinumus, kai moteris išblaivyti turi medikai, bet manančių, kad „viena gero vyno taurė tikrai nepakenks“ – apstu. Turiu draugę, kuri šiuo metu laukiasi. Susitikome puodeliui kavos ir man net žandikaulis atvipo, kai ji paklausė, ar norėčiau šlakelio likerio. Atsakiau, kad aš vairuoju, o jai juo labiau nereikėtų. Draugės reakcija buvo netikėta – ji pasipiktino ir rėžė man moralą, kad taurelė likerio ar vyno taurė ne tik nekenkia, bet net rekomenduotina, mat neva padeda sureguliuoti kraujospūdį, ir ji po stresų kupinos dienos leidžianti sau taip nusiraminti“, – rašė Vaiva P.
Laiško autorė klausia: nejaugi jos draugė vis dėlto teisi, o jei ne – kas galėtų suteikti pagalbą būsimai mamai, kuri nėštumo laikotarpiu piktnaudžiauja alkoholiu.
Medikė: „Nėra saugios alkoholio dozės nėščiosioms“
Gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė pasakoja, kad jau pirmojo moters apsilankymo pas medikus metu – kai patvirtinama, jog ji laukiasi, domimasi pacientės ligos istorija, įvertinamas pats nėštumas, galimos rizikos, o būsima mama informuojama ne tik apie tai, jog būtina vartoti folio rūgštį, bet ir apie žalingų faktorių įtaką.
Anot medikės, nėštumo metu labai žalingas ir alkoholis, ir rūkymas bei piktnaudžiavimas kitomis psichotropinėmis medžiagomis.
„Nuo pat nėštumo pradžios moteriai suprantamai ir nuodugniai paaiškinama rizika ir žala, kurią sukelia alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi.
Svarbu ne tik tai, kas dėl neatsakingo būsimos motinos elgesio gali nutikti nėštumo metu, bet ir tai, kokios pasekmės laukia po gimdymo“, – sako ji.
Įspėjo dėl vaisiaus alkoholinio sindromo
Kalbėdama apie tai, kuo rizikuoja moterys nėštumo metu vartodamos alkoholį, R. Liutkevičienė pabrėžė, kad pasekmės gali būti itin skaudžiis: „Saugios alkoholio dozės nėštumo metu nėra. Šiuo laikotarpiu moteriai rekomenduojama visiška abstinencija. Moteris ir vaisius turi bendrą kraujotaką, tad tas alkoholis, kuris yra moters organizme, per placentą patenka ir į vaisių. Čia jis sudaro tokią pat koncentraciją, kaip ir moters organizme.“
Pasak medikės, net ir nedidelis alkoholio kiekis būsimos motinos organizme didina įvairių komplikacijų – savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties gimdoje, augimo atsilikimo, centrinės nervų sistemos pažeidimo, alkoholinio vaisiaus sindromo – riziką.
R. Liutkevičienė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai kūdikis gimsta su akivaizdžiais alkoholinio vaisiaus sindromo požymiais. Net jei moteris kategoriškai neigia, kad nėštumo metu vartojo alkoholį, kartais akivaizdu, kad gimdyvė sako netiesą. Naujagimiui gali pasireikšti mikrocefalija, jis gimsta turėdamas siauresnius ir trumpesnius vokų plyšius, trumpą plokščią nosį ar žemesnę nosies nugarėlę, plonesnę viršutinę lūpą.
Gydytoja priduria, kad alkoholį vartojusių moterų naujagimiai būna irzlesni, nestabilios nuotaikos, juos kamuoja miego ir dėmesio sutrikimai, o vėliau gali išryškėti elgesio ir raidos sutrikimų. Tokie vaikai turi problemų ugdymo įstaigose, atsilieka jų vystymasis, jiems sunkiau mokytis, sutelkti dėmesį, jiems būdingi atminties sutrikimai ir kt.
„Žala nepamatuojama, nes kalbame ne tik apie nėštumą ar vaisiaus vystymąsi, bet ir apie vaiko ateitį“, – sako medikė.
Ragina nemeluoti
Prieš porą metų atliktas anoniminis mokslinis tyrimas atskleidė, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais apie 3 proc. Lietuvos moterų vartojo alkoholį, o dalis iš jų – dideliais kiekiais. „Tikėtina, kad jei šios moterys vartojo alkoholį paskutinėmis savaitėmis, jos jį vartojo ir per visą nėštumą“, – tąsyk pristatydamas visuomenei tyrimo rezultatus sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus. Paaiškinęs, kad alkoholio pėdsakų naujagimių sauso kraujo mėginiuose galima rasti ir praėjus 4-5 savaitėms po to, kai moteris vartojo alkoholį, jis pabrėžė, kad kuriuo nėštumo periodu moteris bevartotų alkoholį, ji rizikuoja, kad vaisius bus pažeistas, nes išgėrus alkoholio, jis per 30 minučių rezorbuojamas į motinos kraują, pereina placentą ir patenka į vaisiaus kraujotaką, audinius bei vaisiaus vandenis.
Apgailestaudama R. Liutkevičienė taip pat pasakoja, kad būna atvejų, kai į gydymo įstaigą atvyksta moteris, nuo kurios sklinda specifinis, alkoholiui ar tabakui būdingas kvapas, bet paklausta, ar vartojo alkoholį, ar rūko, pacientė skuba tai neigti. „Visuomet prašau moterų nemeluoti. Medikams svarbu žinoti tiesą, nes tokiu atveju gali pasiruošti ir gimstančiam kūdikiui suteikti reikalingą pagalbą“, – sako R.Liutkevičienė ir priduria, kad dažniausia taip elgiasi žemesnio išsilavinimo, jautrioms socialinėms grupėms priklausančios moterys.
Vis dėlto, pastebi medikė, jaunoji karta sąmoningesnė ir alkoholį vartoja vis mažiau besilaukiančių moterų. O būsimoms mamoms, kurios norėdamos atsipalaiduoti ar sumažinti stresą „padeda“ sau taure vyno, ji primena, kad nuotaikai pakelti yra daug kitų būdų: „Tai gali būti pasivaikščiojimas gryname ore, fizinis aktyvumas, mėgstama veikla, sportas, joga, baseinas. O taip kalbėdamos (kad numalšina stresą – aut. past.), moterys bando pateisinti savo veiksmus prieš save, vyrą, visuomenę ir net prieš būsimą kūdikį. Tai tam tikro silpnumo ar priklausomybės požymiai.“
Savivaldybėse – kompleksinė pagalba
Birštono savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Milda Astašauskienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad iki šiol tokio pobūdžio pagalbos prašymų nei iš pačių alkoholiu piktnaudžiaujančių nėščiųjų, nei iš jų šeimos narių ar kitų asmenų nėra sulaukę, tačiau jei tokia situacija susiklostytų, pagalba būtų suteikta nedelsiant.
„Kol kas tokių atvejų neturėjome, bet Socialinių paslaugų centre yra galimybė pasinaudoti psichologo konsultacija, o į pagalbą besikreipiantiems dėl priklausomybių skuba priklausomybių ligų specialistas. Aktyviai bendradarbiaujame su Visuomenės sveikatos centru ir į tokią situaciją reaguotume iš karto“, – sako M. Astašauskienė.
Tai, kad pagalbos alkoholiu piktnaudžiaujanti nėščioji sulauktų iš karto, patvirtino ir Palangos socialinių paslaugų centro vadovė Daiva Dekontaitė.
„Gavę tokio pobūdžio pranešimą, į jį iš karto reaguotų atvejų vadybininkai, kurie teikia kompleksinę ir ilgalaikę pagalbą. Pastaruoju metu nebuvo atvejo, kad būtų pranešta apie girtaujančią besilaukiančią moterį, bet sulaukę tokio skambučio, centro specialistai iš karto vyktų į nurodytą vietą, vertintų situaciją bei spręstų, kokios pagalbos reikia“, – sako ji.
D. Dekontaitė prisiminė, kad prieš porą metų centro specialistai stengėsi suteikti pagalbą alkoholiu piktnaudžiavusiai nėščiajai, tačiau tos istorijos pabaiga nebuvo laiminga. „Tai buvo labai sudėtingas atvejis, moteris neturėjo jokios motyvacijos keisti savo elgesį. Mes darėme viską, ką galėjome, kad besilaukianti moteris liautųsi girtauti, bet ji pasirinko tokį gyvenimą... Nėštumo metų ji nesilankė pas gydytojus, o gimusio vaiko pati neaugino – kaip neaugino ir vyresnėlių “, – atmintyje įstrigusia skaudžia istorija dalijasi Palangos socialinių paslaugų centro vadovė.
Ji sako pastebinti, kad žmonės tampa vis bendruomeniškesni ir pajutę, kad pas kaimynus ne viskas gerai, patys ima ieškoti jiems pagalbos. „Kalbu bendrai apie įvairius atvejus, kai sureaguoja kaimynai – kreipiasi pagalbos dėl sunkioje situacijoje atsidūrusių žmonių“, – sako D. Dekontaitė ir priduria, kad Palangoje būtent bendruomeniniai šeimos namai yra ta vieta, kur teikiama įvairi kompleksinė pagalba: „Šiuose namuose vyksta pamokėlės nėščiosioms, jas konsultuoja psichologai. Taigi, pagalba tikrai prieinama, bet pats žmogus turi norėti keistis ir ją priimti“.
O dėl savo draugės susirūpinusiai Vaivai P. ir kitiems dėl savo artimųjų elgesio nerimaujantiems žmonėms bei pačioms besilaukiančioms moterims pagalbos pašnekovės pataria ieškoti savo savivaldybėje. Visi asmenys ir šeimos, kuriems reikalinga pagalba, bei tie, kurie mato, kad jos reikia kam nors iš pažįstamų, turėtų kreiptis į savivaldybėje veikiančius socialinių paslaugų centrus arba bendruomeninius šeimos namus, kurie ne tik informuos apie teikiamas paslaugas, bet ir pakonsultuos bei pasirūpins, kad reikiama pagalba būtų suteikta. Ją teikiančių įstaigų sąrašą rasite čia.
Girtaujančiai motinai – baudžiamoji atsakomybė
Girtaujanti būsima mama ne tik rizikuoja vaiko sveikata – jai gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl „sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo“.
Lietuvos teismų praktikoje tokių atvejų jau būta. Kai praėjusių metų balandį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pasaulį išvydo mažylė, kurios kraujyje buvo nustatytos net 4,09 promilės alkoholio, Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį motinai skirti dvejų metų laisvės bausmę, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Nuteistoji taip pat buvo įpareigota bendrauti su savo vyresniais vaikais, nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų.
