Šį mėnesį baigti tvarkyti vadinamojo amžiaus gaisro Smiltynės miškuose padariniai, o pavasarį nuniokotuose plotuose ketinama atsodinti medžius ir žolynus, rašo "Vakarų ekspresas".
Vakar Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijoje susirinkę mokslininkai pristatė Smiltynės miškų gaisraviečių atkūrimo projektą. Direkcija supažindino ir su metus trukusiais gaisravietės tvarkymo darbais.
Pernai gegužę gaisrui nuniokojus beveik 240 ha miško, tvarkant teritoriją teko iškirsti net 183 ha plotą.
Mokslo tikslams gaisravietėje buvo palikti du nekirsti plotai. Beveik 5 ha miško tyrimus atliks Lietuvos botanikos instituto specialistai. Juose mokslininkai stebės natūralų savaiminį gaisravietės tvarkymąsi be žmogaus įsikišimo.
Didžiojo gaisro padariniams likviduoti ir gaisrų prevencijai organizuoti buvo išleista daugiau nei milijonas litų. Lėšos miško tvarkymo darbams skirtos iš Valstybės rezervo fondo ir įvairių programų.
KNNP sumanė neįprastą gaisrų prevencijos būdą - prie Meškos galvos kalno automobilių stovėjimo aikštelės paliktas nekirstas plotas, skirtas žmonių susipažinimui su gaisro padariniais. Šioje vietoje įrengtas takas ir pastatytas informacinis stendas. Parko lankytojams bus dalinamos atmintinės, išleistos ir užsienio kalbomis, su informacija apie gaisrus ir telefonais, kuriais galima kreiptis išvydus degantį mišką.
Pagal mokslininkų parengtą projektą, gaisravietės teritorija bus atkuriama dvejopai - pietinėje dalyje planuojama nesodinti medžių, bet formuoti žolinę augaliją, būdingą Kuršių nerijai. Šiaurinėje pusėje ketinama sodinti paprastosios pušies medynus. Botanikos instituto mokslininkai rekomenduoja atsisakyti anksčiau miške augusių kalnapušių.
KNNP specialistai atsodins mažiau nei pusę išdegusio ploto - bus palikta atvirų ir tuščių erdvių.
Viename iš išdegusių plotų mokslininkai atlieka eksperimentą - pernai pavasarį pasodino grybais, ardančiais medžių šaknų sistemą, apkrėstus sodinukus.
Eksperimento tikslas - nustatyti, kokie medžiai prigyja degavietėse, mat po miško gaisrų suaktyvėja šaknų puvinį sukeliantis grybas, ir atsodinti medžiai tiesiog neprigyja.
"Tokių pušelių pasodinome kelias eiles, kitose sodinome neapkrėstas. Pirmųjų prigijo apie 30 procentų, antrųjų - tik 3 procentai. Išvadas daryti dar ankstoka, tačiau akivaizdu, jog buvusiose gaisravietėse labiau prigyja sodmenys su dirbtine mikorizacija, t.y. apkrėsti grybais. Šis miškų atkūrimo būdas, nors ir brangesnis, yra labiau efektyvus", - apie eksperimentus kalbėjo Botanikos instituto specialistas Vaidotas Lygis.
Miško atsodinimo darbus ketinama pradėti ateinantį pavasarį.
Vaida Jutkonė
