Kaip praneša „National Geographic“, po vienintelio geno modifikacijos, mokslininkai sukūrė pačią protingiausią žiurkę pasaulyje.
Priduriama, kad panašus geno patobulinimas taip pat gali sustiprinti ir žmogaus protinius sugebėjimus, tačiau perspėjama, kad ko per daug – tas nesveika.
Kaip praneša „National Geographic“, laboratorijos žiurkė Hobbie–J įvairius objektus prisimena 3 kartus ilgiau nei kitos žiurkės.
Ji taip pat daug geriau sprendžia ir kompleksines užduotis, pavyzdžiui, greičiau įveikia labirintą. Šios užduoties įveikimo greitis – vienas iš svarbiausių rodiklių, parodančių žiurkės sumanumą.
Kai Hobbie–J buvo embriono stadijoje, mokslininkų komanda, kurios vadovas yra Joe Z. Tsienas iš Džordžijos universiteto Medicinos koledžo (JAV), jai įšvirkštė geno NR2B intensyvumą skatinančią genetinę medžiagą. Šis genas padeda kontroliuoti informacijos tarp smegenų ląstelių keitimosi tempą.
Ši genetinė modifikacija leido žiurkės smegenų ląstelėms „bendrauti“ sekundėle greičiau nei kitų žiurkių.
Mokslininkai šiuo ir panašiais eksperimentais tikisi sukurti vaistus nuo žmogaus smegenų sutrikimų, pavyzdžiui, Alzhaimerio ligos.
Tačiau tyrime nedalyvaujantis mokslininkai teigia, kad iki vaistų žmonėms sukūrimo dar ilgas kelias. Pirmiausiai dėl to, kad modifikuoti žmogaus embriono genus yra neetiška. Antra, išaugusi atmintis gali tapti milžiniška našta, net košmaru.
„Yra priežastys, kodėl užmirštame. Mes paliekame blogas patirtis už nugarų tam, jog jos mūsų nepersekiotų“, – cituojamas tyrime nedalyvavęs Guosong Liu, neurologas iš Pekino Tsinghua (Kinija) bei Teksaso (JAV) universitetų.
„Gali būti, kad sveikiems žmonės vartoti šiuos vaistus būtų pavojinga“, – pabaigė jis.
