Vieni ekspertai prognozuoja, kad lietuviai gruodžio mėnesį išleis didesnes nei ankstesniais metais pinigų sumas, kiti mano, kad nuo išlaidavimo pristabdoir psichologinis diskomfortas dėl keičiamos valiutos. Kaip metų pabaigą vertina elektroninės prekybos rinkos dalyviai ir ką, jų nuomone, atneš 2015-ieji?
Kalėdos su euro prieskoniu
El. prekybosįmonių pardavimams šventinis periodas turi neginčytiną poveikį – gruodis laikomas vienu svarbiausių mėnesių prekybininkams.
„Šventės neabejotinai turi įtakos kylantiems pardavimams. Kiekvienais metais prieš didžiąsias šventes, Kalėdas ir Velykas, susidomėjimas mūsų produktais išauga, ypač– gruodžio mėnesį. Šiais metais Kalėdos yra ir su euro prieskoniu, taigi jaučiame dvigubą dėmesį ir tai teigiamai veikia finansinius rezultatus“, – pastebi UAB „Avitelos prekyba“ rinkodaros vadovė Eglė Sarafinaitė.
Marius Radavičius, el. parduotuvės „Membershop.lt“, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vadovas teigia, kad sezoniškumas lemia el. parduotuvių pardavimus taip pat, kaip ir tradicinių parduotuvių, tačiau kalėdinis laikotarpis elektroninėje erdvėje prasideda anksčiau:„Jau lapkričio mėnesį jautėmežymų užsakymų augimą, o gruodį išsiunčiame didžiausiąprekių kiekį“.
Šventinis laikotarpis – intensyviausias ir „DPD Lietuva“. Smulkiųjų siuntų bendrovė, kurios dalį veiklos sudaro siuntų pristatymas el. parduotuvių klientams, šventėms pradeda ruoštis jau spalį. „Paskutiniaisiais metų mėnesiais siuntų skaičius iš el. parduotuvių gerokai išauga – natūralu, kad dažniausiai pirkėjai pageidauja prekes gauti iki Kalėdų. Iš anksto pasiruošę ir sudėlioję logistinius procesus, mes įgyvendiname tokius klientų reikalavimus. Įvertinę, kad nemažai žmonių šventėms pasiruošti nespėja, dešimtyje didžiausių šalies miestų siuntas privatiems asmenims pristatome ir gruodžio 24 dieną“, – sakė Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimo vadovas Baltijos šalyse.
Paskatino atsinaujinti buitį
Europos Komisijos Eurobarometro apklausos, atliktos šių metų rugsėjį, duomenimis net 84 proc. lietuvių mano, kad įvedus eurą kainos kils ir tik 11 proc. respondentų mano, kad kainos išliks stabilios. 76 proc. apklaustųjų nerimauja dėl galimų pažeidimų perskaičiuojant kainas eurais.
Pasak E. Sarafinaitės, žmonės galvoja, kur jiems investuoti litus – pasikeisti į eurus ar atsinaujinti buitį. „Pirmojo šių metų pusmečio įmonės suvestinės rodo, kad žmonės daugiau nei pernai domėjosi buitinės elektronikos prekėmis. Kadangi augo statybinių medžiagų pardavimai, augo ir prekių, susijusių su namų įrengimu, paklausa, taip pat ir mūsų produktų: buitinė, vaizdo ir garso, kompiuterinė technika. „Avitela.lt“elektroninės parduotuvės rezultatai gerėja nebe pirmus metus ir tikėtina, kad euro įvedimas papildomai skatina šį augimą.“
„DPD Lietuva“ su euro įvedimu siejamus pokyčius stebėjo ir Latvijoje bei Estijoje, todėl jiems ruošėsi remdamasi kaimynų patirtimi.
„Estijoje pokyčius artėjant euro įvedimui nulėmė psichologinis klimatas. Žmonės buvo įsitikinę, kad kainos išaugs, todėl baigiantis metams pirkimų skaičius smarkiai ūgtelėjo. Latvijoje augimas buvo nuosaikesnis, tad nors Lietuvoje augimą stebėjome jau kurį laiką, greičiausiai tokio ryškaus prekybos šuolio kaip Estijoje nepajusime, nes yra griežtai apibrėžti kainodaros principai, aiškios taisyklės“, –mano G. Bilevičius.
Rinkos pokyčius bendrovė pajuto jau metų viduryje ir juos sieja su euro įvedimu. Trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užsakymų iš el. prekybos įmonių skaičius „DPD Lietuva“ išaugo apie 30 proc.
Augimui įtakos turės ne tik euras, bet ir besikeičiantys vartotojų įpročiai
Eglė Sarafinaitė teigia, kad el. komercijos apimtys Lietuvoje dar nėra pasiekusios Europos vidurkio, taigi ateinančiais metais pardavimai el. parduotuvėse augs. Pasak jos, tam turi įtakos ne tik euro įvedimas, bet ir būdo pirkti internetu populiarėjimas.
Panašios nuomonės laikosi ir G. Bilevičius: „Tikėtina, kad vidaus vartojimas kitų metų pirmąjį ketvirtį sulėtės. Tai būtų natūralus reiškinys po didžiųjų metų švenčių, be to, dar reikės prisitaikyti prie naujos valiutos ir,galima spėti, net susidoroti su šiokiu tokiu psichologiniu barjeru turėti „mažiau“ pinigų. Kita vertus, lietuvių pasitikėjimas el. prekybastiprėja, todėl auga apsipirkimųinternetu dažnis, didėja perkamo prekių krepšelio vertė, plečiasi internetu įsigyjamų prekių asortimentas. Žmonės vis labiau vertina tokios prekybos pranašumus: patogumą, geresnę kainą, galimybę apsipirkti tada, kai tai daryti yra patogiausia, todėl euro atnešti pokyčiai neturėtų žymiai sumažinti el. prekybos pardavimų“.
M. Radavičiuspastebimų el. rinkos svyravimų neprognozuoja:„Mes vykdėme prekybą Latvijoje ir Estijoje, kai šiose šalyse buvo įvedamas euras, bet didesnių pokyčių nepajutome. Nemanau, kad po euro įvedimo kas nors keisis ir Lietuvoje. Žinoma, bus pereinamas laikotarpis, reikės papildomai informuoti pirkėjus apie tam tikrus atsiskaitymo pokyčius“.
