FNTT baigė ikiteisminį tyrimą dėl 200 tūkst. eurų vertės kėsinimosi apgaule gydytis Lietuvos VLK lėšomis. Iki apgaulės paaiškėjimo 120 tūkst. eurų buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias papildomai padaryti 80 tūkst. eurų žalą Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui.
FNTT tyrimo metu išsiaiškino, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti. Išaiškinta, kad per nepilnus metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinta 1 200 asmenų – taksistų, dantų technikų, kirpėjų, manikiūrininkų bei ūkininkų iš įvairių Lenkijos regionų. Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.
Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kad Vilniuje Lenkijos piliečiai buvo įdarbinti fiktyviai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą, jo vietą ir pobūdį, be to, nebuvo gauta duomenų, kad už 800–1000 km nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą kartą per mėnesį.
FNTT tyrėjai nustatė, kad 1 200 tariamai įdarbintų Lietuvoje darbuotojų Lenkijoje dirbo pagal individualią veiklą ar patentą, todėl jiems būtų tekę savarankiškai mokėti nemažus socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius. Tačiau pagal darbo sutartis įdarbintiems Lietuvoje asmenims, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, garantuojamos ligos ir motinystės išmokos. Todėl gydantis Lenkijoje už suteiktas paslaugas buvo sumokama Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad 420 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas 120 tūkst. eurų buvo apmokėta Lietuvos lėšomis.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio, „šis sudėtingas, daug analitinių kriminalistinių ir finansinių žinių pareikalavęs tyrimas rodo FNTT žvalgybos ir tyrėjų gebėjimą atpažinti naujus Europos Sąjungos viduje veikiančius mokestinių sukčiavimo modelius“.
Generalinė prokuratūra su užsienio kolegomis sėkmingai Lenkijos Respublikoje panaudojo teisinės pagalbos instrumentus – Europos tyrimo, turto įšaldymo orderius, kratas, apklausas, bankų informacijos gavimą, asmeninio pobūdžio, realios profesinės veiklos duomenis, kurie leido identifikuoti apgaulę ir darbo santykių teisinę simuliaciją.
Šiame tyrime Valstybinė ligonių kasa pateikė kaltinamajam civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. eurų. Sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamo Lenkijos piliečio baudžiamoji byla bus nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme.
