Kitaip tariant, ankstyvai COVID-19 diagnostikai jie netinkami, nes testų jautrumas per menkas. Mokslininkų vertinimu, serologiniai testai naudotini patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne, t. y. vadinamajai serokonversijai nustatyti.
Tyrimą atliko VU Gyvybės mokslų centro ir Santaros klinikų tyrėjai. Tyrimui buvo panaudoti Santaros klinikų Biobanke sukaupti kraujo plazmos mėginiai bei tyrimo metu paimti žmonių, kuriems molekuliniais metodais buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija, kraujo mėginiai.
Nacionalinė visuomenės sveikatos laboratorija dar kovą įsigijo 0,5 milijonų greitųjų koronaviruso testų. Portalas tv3.lt primena, kad serologiniai testai nuo molekulinių (kurie atliekami imant tepinėlį iš nosiaryklės) skiriasi tuo, kad parodo antikūnų kiekį organizme, kuris paprastai atsiranda jau prasirgus. Serologiniam greitajam testui tereikia paimti kraujo iš piršto.
Nėra sutarimo, kaip naudoti serologinius testus
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, šis tyrimas leis išsklaidyti visas iki šiol buvusias abejones ir priimti mokslu grįstus sprendimus, ką tokioje situacijoje ir privalu padaryti, kaip tokius testus naudoti.
„Visame pasaulyje nėra vieno ir aiškaus susitarimo, kaip naudoti serologinius testus, taip pat ir greituosius. Dėl šios priežasties laukėme tyrimo, kuris labai aiškiai sudėlioja viską į vietas, rezultatų. Dabar jau turime užtikrintą atsakymą, kad testai neturėtų būti naudojami ligai diagnozuoti, bet gali būti naudojami įvertinimui, ar žmogaus kūne yra susidarę antikūnai, tai yra, ar jis buvo užsikrėtęs“, – sako ministras A. Veryga.
Be to, pasak ministro, mokslininkai ir ekspertai šiuo metu rengia konkrečias rekomendacijas, kokiais atvejais testai gali būti atliekami. Tad tikrai nereikia dabar visiems bėgti darytis šių testų jau dabar, norint sužinoti, ar persirgome. Tam turi būti aiškios situacijos ir taisyklės, kad testai nebūtų apgaulingi.
Rezultatai šimtaprocentinės garantijos neduoda
Savo ruožtu, tyrimą planavusi VU Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigia, kad jo rezultatai labai aiškiai atsako į klausimą dėl ankstyvosios diagnostikos. Įvertinus tyrimo specifiką, būtina suprasti, kad jo rezultatai nėra absoliutūs ir, nors serologiniai testai gali būti naudojami imunitetui nustatyti, rezultatai neduos šimtaprocentinės garantijos.
„Norėčiau, kad visi suprastume, jog serologinio tyrimo rezultatai nėra absoliutūs. Žmonės neturėtų tikėtis, kad, atlikę greitąjį testą ir gavę teigiamą atsakymą, gaus tarsi saugumo pasą ir galės būti ramūs, kad nesusirgs. Tokių garantijų joks testas tikrai negali suteikti. Noriu atkreipti dėmesį, kad testais antikūnai nustatyti 90 proc. kraujo ėminių, surinktų praėjus dviem ir daugiau savaitėms pajautus simptomus, tačiau vos 20–30 proc. kraujo ėminių, kurie buvo paimti per pirmąsias dvi infekcijos savaites. Kitaip tariant, visiško patikimumo tokie testai neužtikrina“, – sako A. Žvirblienė.
Anot jos, būtina įvertinti ir tai, kad tyrimo imtyje visi atvejai buvo simptominiai, t. y. tirti kraujo mėginiai tų žmonių, kurie jautė koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus. Dėl besimptomių atvejų reikėtų atlikti papildomą tyrimą. Dėl to labai svarbu sulaukti aiškių mokslininkų ir medikų rekomendacijų, kad serologiniai tyrimai nebūtų klaidinantys.
Tyrimu patvirtinta, kad greitieji „AMP SARS-CoV-2 IgG / IgM“ testai pasižymi panašiu jautrumu kaip kiekybiniai „Euroimmun SARS-CoV-2 IgG“ testai, o palyginimui – naudoti greitieji „InTec SARS-CoV-2 IgG/IgM“ testai yra mažesnio jautrumo.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) yra įsigijusi AMP gamintojo testų.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (Akreditavimo tarnybai) buvo pavesta organizuoti vertinimo procedūras bei pateikti rekomendacijas dėl šių testų tinkamumo, klinikinių interpretacijų ir kita.
Be to, SAM buvo kreipusis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), prašydama įvertinti galimybes keisti teisinę bazę, numatant, kad greitaisiais testais internetu nebūtų galima prekiauti. Jie yra skirti tik sveikatos priežiūros specialistams, t. y. profesionaliam naudojimui, tad namų sąlygomis, be sveikatos priežiūros specialisto, neturėtų būti naudojami.
