Daugelis susirūpinusių Lietuvos likimu galvoja, kaip pripratinti Lietuvos jaunimą kurti verslus gimtinėje, užuot einant į darbo biržą arba emigruojant. Gal padėtų materialinės paramos dalinimas pradedantiems verslininkams? Manau, kad ne. Neuždirbti ir nesutaupyti pinigai neatneša laimės. Seniai populiarios yra garsios stambių loterijos laimėjimų istorijos. Tokie laimėjimai nepadaro laimėtojų sėkmingais verslininkais. Jei nori konkuruoti pinigais, tai uždirbk ir sutaupyk tuos pinigus. Tik tada mokėsi juos tvarkyti ir išsaugoti. Jei kas nors atidarys seifą ir duos jums gyvenimo pradžiai po keletą milijonų dolerių, jūs netapsite sėkmingais verslininkais. Tik būsite skolingi kažkam po keletą milijonų dolerių.

Ne tik Lietuvoje būna milijonierių, kurie yra neverti tų pinigų. Vakaruose jei sakai, kad esi verslininkas, tave klausia, kaip tu apsigini nuo konkurencijos. Jei neapsigini, tai tu nesi verslininkas. Jei Tave kokie nors apgavikai vadina verslininku, ar genijum, ar dar kaip nors, norėdami Tavim pasinaudoti, tai nereiškia, kad Tu turi dirbti jiems dešimtmečius už jų malonius žodelius, nieko neturėdamas.

Sugebėjimas kurti tokius užtvarus, apsaugančius nuo konkurentų, yra svarbiausia verslo savininko savybė. Konkurentu gali tapti daug kas: esami ar buvę verslo dirbantieji, verslo partneriai, kaimynai, Kinijos ar dar kokių nors šalių verslininkai. Užtvaru, apsaugančiu nuo konkurentų, gali būti uždirbti ir sutaupyti pinigai, bei sunkiai kitiems prieinamos žinios.

Mes tik tada sukursime verslui palankią ekologinę sistemą, kada mūsų gabus jaunimas galės Lietuvoje įsigyti tokių žinių bei sukaupti tokius pinigus. Ta ekologinė sistema turi būti pakankamai didelė, kad būtų gyvybinga. Todėl būtina atsisakyti nemadingu dabar socialiniu darvinizmu paremtos universitetinės sistemos, kurią įvedė A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus vadovaujamos grupės. Jų įvesta tikimybė mokėti didžiulius pinigus už universitetinį išsilavinimą tik išbaido gabiausius mūsų abiturientus. Turime paruošti pakankamai gebančio Lietuvos jaunimo, jei norime Lietuvoje kurti gyvybingus verslus.

Iš daugelio egzistuojančių verslo savininko apibrėžimų man artimiausias yra tas, kurį 1975 metais paskelbė Albertas Šaperas (Abert Shapero), teigiantis, kad verslininkai imasi iniciatyvos, susitaiko su pralaimėjimo rizika ir yra kontrolės pozicijoje. Užtvarai, apsaugantys nuo konkurencijos, yra esminė tos kontrolės dalis. Padėkime mūsų verslui kurti jam reikalingus užtvarus.

Išvada yra paprasta. Turime efektyviau panaudoti mūsų mokesčių pinigus bei sukurti tokią universitetinio išsilavinimo sistemą, kuri pritrauktų kuo daugiau gabaus Lietuvos jaunimo ir suteiktų jam žinias, reikalingas konkuruoti šiuolaikiniame versle bei pakankamai greitai sukaupti startinį kapitalą. Reikalinga geležinė šluota, pašalinanti iš sistemos apgavikus, tinginius bei sustabarėjusia ideologija paremtus įstatymus.