Kristina Savickaitė, LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt
Kelyje Vilnius–Kaunas atidaryta dar viena elektromobilių greitojo įkrovimo stotelė. Ar tikrai jų jau reikia? Kuo vairuotojus turėtų sužavėti šie vis dar neįprasti automobiliai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.
Elektromobilis. Daugeliui vairuotojų tai vis dar skamba paslaptingai. Ir nenuostabu. Prie benzino, dyzelino ar dujų kvapo įpratę vairuotojai į šiuos naujokus žvelgia kol kas įtariai. Kas jis, tas elektrinis stebuklas, besiveržiantis į įprastų automobilių gretas? Ar skirtumas – tik kitokia energijos rūšis?
„Važiuojant dabartiniais elektromobiliais skirtumo, palyginti su benzininiais ar dyzeliniais, nėra. Gal pagrindinis skirtumas tas, kad trauka yra visada, kai tik paspaudžiamas akceleratorius. Kitas skirtumas – elektromobilis nuvažiuoja ribotą atstumą. Viskas“, – sako Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis.
Kitaip tariant, kiek pasikrausi, tiek ir nuvažiuosi. Klausimas – kur pasikrauti? Vienas iš variantų – namuose, pavyzdžiui, savo garaže. Pakrovimas truktų apie 10–12 valandų. Kita išeitis – elektromobilių įkrovimo stotelės. Jų elektromobilių mėgėjai jau gali rasti didžiuosiuose miestuose. Priklausomai nuo mašinos modelio, visiškai įkrauti automobilį prireiks nuo 2 iki 5 valandų.
„Buvau Vilniuje ir mačiau, kad turime didelę problemą dėl įkrovimo, teko laukti. Trys elektromobiliai buvo eilėje. Taigi jau matome, kad infrastruktūros trūksta. Pastačius stoteles, jos tikrai nestovės vienišos ir užmirštos“, – tvirtina L. Jokužis.
Ar tikrai elektromobiliai pamažu įvažiuos į lietuvių garažus? Ar pasiteisins planai rengti daugiau greitojo įkrovimo stotelių ne tik miestuose, bet ir valstybinės reikšmės keliuose?
„Lietuvoje mažai elektromobilių, nes nėra infrastruktūros, nėra kur jų įkrauti. O kodėl nėra infrastruktūros ir įkrovimo stotelių? Dėl to, kad nėra elektromobilių. Užburtas ratas. Aš galvoju, kad vieną kartą reikia kažkurią problemą spręsti – ir labai smagu, kad tai vyksta šiuo metu. Išsprendus vieną, matyt, spręsis ir antra“, – teigia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Dvi elektromobilių įkrovimo stotelės šiuo metu jau veikia ir valstybiniuose keliuose. Į vienos jų – kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, netoli Elektrėnų – iškilmingą atidarymą susirinkę iniciatoriai, jų nauda neabejoja. Žinovai tikina, kad naujų elektromobilių savininkai šiose greitojo įkrovimo stotelėse vidutiniškai sugaištų apie 20 minučių. Tiek, kiek ir įprastoje degalinėje, kol įsipila degalų ir išgeria puodelį kavos.
„Valstybiniuose keliuose planuojame jų įrengti apie 20. Dabar dėliojame ant žemėlapio, jei galima taip pasakyti. Daugiausiai jų planuojame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“. Nestatysime jų viena šalia kitos, bus išdėstytos 45–50 km atstumu“, – planus atskleidžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas.
Paklaustas, kada bus galima elektromobiliu nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Palangos, S. Skrinskas sako: „Žinau, kad yra elektromobilių, kuriais galima 400 km nuvažiuoti. Bet kalbant apie tuos, kurie [po įkrovimo] važiuoja 100 ar 150 km, prašyčiau duoti dvejus metus“.
Įkrovimas stotelėse vairuotojams bent jau kol kas nieko nekainuoja. Kitas klausimas – kokį atstumą nuvažiuos visiškai įkrauta transporto priemonė?
„Pats populiariausias šiuo metu pasaulyje yra „Nissan Leaf“, kuriuo ir pats važinėju. Jis paprastai nuvažiuoja apie 120 km, nors gamintojai sako, kad daugiau. Čia tas pats, kas su benzinu: sako, kad 5 l „valgys“, o „valgo“ 6 l. Kiti automobiliai, pvz., „Tesla Model S“, nuvažiuoja iki 400 km ar daugiau, bet jų kaina yra pakankamai didelė“, – pasakoja L. Jokužis.
Be abejo, liaudiškai tariant, „į baką pildami“ elektrą sutaupysime, bet kiek reikėtų pakloti už patį elektromobilį? Aiškėja, kad elektromobiliai už to paties modelio įprastais degalais varomus brolius yra brangesni vidutiniškai 30 procentų.
„Jie visame pasaulyje turi ateitį. Tokios kompanijos, kai BMW, „Volkswagen“, „Audi“, ima gaminti elektromobilius. Gal prieš 4–5 metus, kai elektromobilius gamino mažosios kompanijos, jie buvo neaiškūs, dažniausiai maži, nekokybiški, tai dar buvo klausimas [ar jie taps paklausūs]. Dabar visi greičiausiai persės į elektromobilius“, – prognozuoja Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas L. Jokužis.
Be to, kad tai neteršianti aplinkos ir miestui puikiai tinkanti transporto priemonė, jos savininkai, tikėtina, bus apdovanoti ir lengvatomis.
„Manau, kad didžiųjų miestų, kurių centruose tiek ryte, tiek vakare yra didžiulės automobilių spūstys, savivaldybės turėtų teikti elektromobiliams prioritetą, lengvatas: nemokamas stovėjimo vietas, taip pat [nemokamą] įvažiavimą, jeigu ateityje centrai bus apmokestinami. Na, o valstybė galėtų skirti pinigų dotacijoms, įsigyjant elektromobilius“, – siūlo Seimo narys Artūras Skardžius.
Kokiomis privilegijomis elektromobilių vairuotojai džiaugiasi jau dabar? Didžiuosiuose miestuose elektra varomus automobilius galima statyti nemokamai. Žalia šviesa uždegta ir kelionei viešojo transporto juosta su elektromobilio ženklu.
„Keliai. Mašinos. Žmonės“ – pirmadieniais, 22.30 val., per LRT Televiziją. Laidos įrašus galite peržiūrėti LRT Mediatekoje.
