Būdama Lietuvoje, naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kaip šiuo metu gyvena ir kaip jai sekasi kurti ateitį su vyru.
Du sūnus – keturiolikmetį Majų ir keturmetį Leo Shay – auginanti garsi moteris ateitį su vyru Jeanu Yves‘u Haouzi kuria Prancūzijoje, tačiau gimtinės tikrai neužmiršta.
„Grįžtu dėl įvairių projektų, laidų, aplankau mamą, tad tikrai čia esu dažna viešnia“, – pokalbį pradeda Giedrė.
Prieš ketverius metus pirmąjį kartą prie kilnaus projekto prisidėjusi Giedrė sakė, kad ją sužavėjo jo idėja, kuriai ji neliko abejinga.
„Man, vienareikšmiškai, UNICEF, kaip organizacija, yra didelis variklis, kuris duoda pasauliui labai daug pagalbos. Tiems, kurie yra labiau nuskriausti, jis padeda – gelbėja gyvybes, keičia likimus. Man atrodo, kad tai yra stipri ir svarbi organizacija. Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuva gali prisidėti prie šios gražios iniciatyvos. Aš su džiaugsmu sutinku atvažiuoti ir pravesti šį renginį. Mano įnašas – menkas, bet jei taip galiu būti šio projekto dalimi, man labai malonu“, – sakė ji.
Moteris minėjo, kad padėti kitam turėtų būti kiekvieno žmogaus tikslas ir pareiga. Tik taip galima gyventi taikoje ir kurti gražesnį pasaulį.
„Man sunku vertinti savo charakterio savybes, bet mama sako, kad buvau visada geras vaikas – jautri ir užjaučianti kitus mergaitė. Mes kiekvienas norime padėti, jei matome, kad žmogui bėda ar nelaimė. Nemanau, kad yra tokių, kurie nenori padėti. Vieni vienaip, kiti kitaip išreiškia savo pagalbą. Kitaip negali būti“, – sakė G. Rusytė.
Ir nors kartais G. Rusytės ir jos mylimojo namai primena lengvą chaosą, moteris džiaugiasi, kad augina du sūnus, kuriuos nori užauginti dorais žmonėmis.
„Vaikai mano gyvenimą pakeitė kardinaliai. Kaip ir kiekvieni jauni ir nejauni tėvai pasakytų, kad tai yra perversmas gerąja prasme. Mano vaikai išgrynino mano gerąją „aš“... Gyvenimas įgauna prasmę. Nesu iš tų mamų, kuri sako, kad vaikai turi įprasminti tai, bet mano vaikai yra svarbiausias mano gyvenimo projektas“, – šypsojosi žymi moteris.
Giedrė pabrėžė, kad savo vaikams nori būti labai artima, todėl stengiasi su jais ne tik praleisti kuo daugiau laiko kartu, bet ir bendrauti įvairiausiomis temomis. Visgi, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaiko visko.
„Negaliu pasakyti, kad esu daugiau draugė savo vaikams. Juokauju, kad turiu tris vaikus – suaugusį, paauglį, kuriam 14 metų, ir mažąjį – kuriam 4 metukai. Turiu visų amžių kategorijas namuose. Su paaugliu sekasi taip, kaip su visais paaugliais. Mano vaikai tikrai geri, man labai pasisekė, jie geri, bet, kaip ir visuose namuose, mes ir pasikalbame, ir pasibarame, ir susitaikome.
Aš, kaip mama, nesu labai kategoriška ar reikli, stengiuosi palaikyti artimą ryšį. Ypač – su vyresnėliu. Kad jis nenutoltų nuo manęs, neturėtų paslapčių. Noriu įsilieti į jo gyvenimą ir artimai bendrauti. Tai yra labai svarbu. Nežinau, kokia mama esu – ar gera, ar bloga – stengiuosi būti pačia geriausia mama, kokia tik galiu būti. Kaip gaunasi, taip gaunasi. Man svarbiausia užauginti atsakingą pilietį, laimingą žmogų, kuris gerbtų save, kitus, aplinką. Stengiuosi rodyti pavyzdį, o ne auklėjimu ar draudimu“, – sakė G. Rusytė.
Anksčiau G. Rusytės veidas puošė prabangiausių žurnalų viršelius, o jos vardas ir pavardė kone kasdien mirgėjo žiniasklaidoje. Šiandien to nėra, bet ji dėl to nė kiek nesikremta – atėjo naujas etapas, kuris yra ne ką mažiau gražus.
„Mažiau fotosesijų, mažiau žurnalų viršelių... Gyvenimas... Toks, kaip ir visų mirtingųjų – auginu vaikus, dirbu mylimą darbą, stengiuosi keliauti, mokytis ir džiaugtis gyvenimu. Ačiū dievui, kad viskas gerai“, – kalbėjo moteris.
Į Lietuvą sugrįžusi G. Rusytė taip pat džiaugiasi, kad gatvėje ją vis dar atpažįsta žmonės ir ji jaučiasi laukiama: „Labai džiaugiuosi, kad žmonės manęs nepamiršo. Vieni atpažįsta, kiti gal ne, bet man tai nėra siekiamybė. Taip susireikšminti nenoriu, bet grįžti tikrai yra smagu, kai žmonės laukia“, – sakė ji.
