Nepaisant sėkmės televizijos projektuose, D. Beinarytę pastaruoju metu retai buvo galima pastebėti televizijoje, tačiau pati dirigentė sako, kad niekur nebuvo dingusi – įvairius projektus sėkmingai vykdė ir toliau.
Nuo idėjų įgyvendinimo jos nesulaikė net buvimas namuose.
„Darbai nebūtinai sustabdyti. Universitete su choru mes darome, gal dar spėsime paruošti iki gegužės 1 tokią džiaugsmo dainą. Dar nežinau, kaip čia viskas gausis. Tikimės, kad gausis. Nieko nepadarysi, reikia kažką daryti. Duok Dieve, kad greitai baigtųsi visa šita valahita (netvarka)“, – šypsosi dirigentė.
„Chorų karai“ išliko atmintyje
Kalbėdama apie „Chorų karų“ projektą, moteris šypsosi, kad prisiminimai išlikę gražūs ir visko išvardinti net nepavyktų.
„O prisiminimai... Ohoho, kiek ten visko buvo. Visokiausių iššūkių, naktų nemiegotų. Praktiškai vos ne visą projektą. Kiekvienas projektas savo turi. Projekte buvo daug pažįstamų mano žmonių. Yra žmonių, su kuriais ir šiandien bendraujam.
Dar vis Bosas yra mano, jeigu atsimenate iš projektų. Dabar jis turi draugę Betę, tai jį dabar kankina, nes jis senučiukas, jau 13-ti metai eina jam.
Prisiminimai išlikę gražūs, o projektuose mes ir toliau dalyvaujame, tik ne televizijoje. Pavyzdžiui, turėjome koncertą ir vasario 16 dieną, dainavome „Žalgirio“ arenoje. Ne tik televizijoje darai darbus, visada turi stengtis kažką nuveikti“, – sako ji.
Karantino metu – ypatingas laisvalaikis
Per karantiną pas D. Beinarytę svečiuojasi ir anūkai, kurie tapo didžiausiu močiutės pomėgiu, nustumdami į šalį ir tapybą.
„Aš turiu du pačius fainiausius pasaulyje anūkus, kuriems yra 2 ir 5 metai. Čia yra ir mano tapyba, ir viskas kartu sudėjus. Mano tapyba dabar yra tapyti vaikus natūroje, kaip aš sakau. Matyti, kaip jie taposi patys, kaip sienas tapo, dar ką nors jie čia sugalvoja. Čia tik spėk nesužiūrėti.
Kai dar nebuvo anūkų, aš sakiau, kad jau aš tai tikrai anūkų nežiūrėsiu ir nieko čia nebus. O kai anūkai atsiranda, tai, Dieve tu mano, nekeista, kad tos močiutės iš proto išsikrausto. Kol neturi anūkų, tai taip atrodo, o kai jie atsiranda, viskas apsiverčia aukštyn“, – juokiasi dirigentė.
Gimtadienio proga D. Beinarytę žadėjo aplankyti ir anūkėlė. Ji į lauką neina, todėl dirigentė juokiasi, kad mergaitė siautėja ir verčia namus, negalėdama išsišėlti lauke.
„Dukra jau už galvos susiėmusi, prašė gelbėti. Atvažiuoja pas mane, pabūna lauke ir vėl važiuoja namo. Nelabai norisi eiti į visus lauko parkus, o čia vaikai gali pasivaikščioti, su dviratukais aplink namą apvažiuoti“, – sako ji.
Dirigentė juokiasi, kad anūkai kartais iškrečia išdaigų, tačiau įprastai jie labai geri ir drausmingi.
„Vytautas, kai būna vienas pas mane, tai man visas gėles per dieną išlaisto po 10 kartų. Jau bijau, kad neperlaistytų. Šluotas pasiėmęs šluoja viską. Jis labai pergyvena, kai pienes noriu išskint. Jam čia būna katastrofa, kodėl aš noriu gėlytes išskinti, juk jos labai gražios. Čia būna didžiausia tragedija su ašaromis“, – šypsosi ji.
Šis gimtadienis bus kitoks
Įprastai per D. Beinarytės gimtadienį susirenka gausus draugų ir artimųjų būrys. Tačiau šiemet bus kitaip, namai nebus pilni svečių, tačiau dirigentė per daug nenusimena ir sako, kad bent kartą reikia ir tokio gimtadienio.
„Šiemet jau nežinau, kaip bus. Nelabai susirinks, nebent jie man kažkokią nespodžianką (staigmeną) padarys. Šiaip mes stengiamės laikytis atskirai, nes jeigu, neduok Dieve, kam nors kažkas nutiks, tai nebūtų labai smagu. O kaip bus, nežinau. Žiūrint dar koks oras bus, būtų galima dar lauke pasėdėti ir pabendrauti, bet nežinau.
Šiemet pirmas toks gimtadienis, kai į mano namus gali ir neužklysti niekas. Nors šiaip visa krūva draugų ir bičiulių visada suvirsdavo į namus. Bet dar ne jubiliejus, šitas gali praeiti ramiai. Reikia ir tokio“, – šypteli ji.
Žinoma moteris sau palinkėtų tik vieno – sveikatos, nes be jos gyvenime nebus ir kitų puikių dalykų.
„Sau palinkėčiau sveikatos, sveikatos, sveikatos. Kai turi jos, visko kito irgi yra. Man atrodo žmogus, kai turi sveikatos, nelabai jos vertina, bet jai sušlubavus supranta, kad be jos ooo... sustabdo daug ką gyvenime.
Ir ne tik sau palinkėsiu sveikatos, bet ir visiems draugams, artimiesiems. Kad visi būtų linksmesni iš tikrųjų nesinervintų, nors nelabai gaunasi, kad visi džiaugtųsi kiekviena akimirka ir kiekviena minute, nes tada bus linksmiau gyventi. Tikiuosi, kad karantiną greitai pabaigsime ir vėl galėsime džiaugtis vieni kitų kompanija“, – vilties nepraranda ji.
