Romantiškasis Andrius Rimiškis sutiko papasakoti, kuo šiandien gyvena, t. y. kam dabar daugiausiai savo laiko skiria.
– Didžiausias dėmesys ir laikas skirtas šeimos mergaitėms – du metus ir du mėnesius atšventusiai dukrelei Lėjai ir žmonai Vaidai. Taip pat ir kūrybai, nes dirbu prie naujojo albumo. O dar ir mokslams stengiuosi „atplėšti“ gabalėlį laiko. Nebespėju visur, kur kviečia padainuoti, todėl labai atsiprašau gerbėjų.
– Gal mažoji Lėja jau pati prašo tėčio padainuoti? O gal ir dainuoja kartu?
– Labai daug prašymų nereikia, dukrelė ypatingai mėgsta dainuoti pati. Mano visas dainas dainuoja. Iš knygučių žino mintinai visas eiles . Apskritai dabar yra toks amžius, kai „sergame“ šnekėjimo manija. Ir mums tai tikrai sekasi - mes labai gražiai ir jau aiškiai susišnekame. Lėja mums jau beveik viską gali pasakyti pati. Dar porą metų ir, manau, kartu į sceną lipsime (juokiasi).
– Kokios dainos ar melodijos Lėjai mieliausios?
– Mėgstamiausios eilės pagal knygą „Zuikis Puikis“ ir „Meškiukas Rudnosiukas“. Abi jas moka atmintinai. Dainuoja labai daug ir kitų. Štai prieš kelias dienas man buvo labai keista, kai sudainavo visą dainą „Mes vyrai“.
– Gal naujojo albumo dainos gimsta bedainuojant dukrai lopšines? Ar išgirsime jų Kovo 8-osios koncerte?
– Lopšinių įtaka labai didelė (šypsosi). O dėl lopšinės koncerte – spręsti publikai.
– Gal turite tradicijų, skirtų Moters dienai?
Didelių tradicijų neturiu, bet vos išaušus šventiniam rytui, galvoja žiūrėk jau ir sukasi idėja, kaip nustebinti grožį, esanti šalia. Juk mes vyrai be moterų, kas esame? Niekas.
– Dainos ar gėlės dažnesnė dovana žmonai?
Sunku suskaičiuoti. Bet šiais metais ryte ypatingai pasistengsiu būti dėmesingas. Dar ir todėl, kad vėliau visą vakarą negalėsiu to padaryti – koncertuosiu ir stebinsiu Lietuvos moteris Vilniuje. Paintriguosiu – koncerte staigmenų tikrai bus ne viena, pradedant nuo aplinkos, repertuaro, mažų dovanėlių...
– Kovo- 8oji - dar viena proga moterims padovanoti gėlių? Asociacija su sovietiniu laikotarpiu? O gal diena, kuri savyje talpina viską – ir moteriškumą, ir pagarbą moteriai, kuri turi lygias teisias su vyrais dirbti norimą darbą, užsiimti mėgstamomis veiklomis, turėti nuomonę?
Pagarbą moteriai, manau, būtų juokinga prisiminti ir rodyti tik šią dieną. Tai turi būti nuolatos. Sovietiniai laikai – neįstrigo. Man ši diena daugiau simboliška, kuomet vyrai gali parodyti dėmesį, pasakyti gražų žodį, įteikti gėlių. Ir ne tik antrajai pusei, bet ir mamai, dukrai, kolegėms ir apskritai moterims.
