Nors ekonomiškai išsivystęs, vizualiai - gamtiškai bei architektūriškai - išvaizdus Pjemonto regionas - dar ne visa Italija, pasirodo, kadaise čia buvo susispietusi italų ankstyvojo kino gamyba. Turinas net vadintas kino sostine.
Tradicija nepamiršta ir šiandien. Veikia "Turino-Pjemonto kino komisija", kooperatyvai, skambiais pavadinimais "Kino miestas" (turimas galvoje Turinas). Per neilgą kino amžių būtent čia sukurta apie 1500 vaidybinių filmų.
Taigi vilniečių, pasirengusių apsilankyti kovo 26-ąją, penktadienį, "Lietuvos" kino teatre, ateiti į prasidedančią Pjemonto regiono filmų retrospektyvą, neturėtų stebinti ši formuluotė.
Senų senovėje
Vienas pirmųjų pasaulyje istorinių kino supergigantų buvo 1914 metų "Kabirija" (vilniečiai išvys Nacionaliniame Turino kino muziejuje restauruotą jo kopiją).
Giovanni Pastrone kūrinys darė įspūdį gal net ne pačia melodramiška per punų karus kartageniečių pagrobtos Romos merginos istorija, kiek dosniai po filmą išbarstytais efektų epizodais: Hanibalo žygiu per Alpes, Etnos išsiveržimu, Archimedo padegamu laivynu, tūkstantinėmis masuotėmis, anuomet retai matytose ekrane.
Niekada Lietuvoje neregėjome ir nepaprastai populiaraus kino ciklo apie galiūną Mačistą juostų. Vienas jų - "Alpių stipruolis" (1916) iš pradžių buvo įtrauktas į Pjemonto kino dienų programą, bet buvo nukeltas į balandžio 2 dieną, kiek tolesnį kino festivalį "Tylos garsai": juk "Lietuvos" kino teatre pastaruoju metu įvairių savų bei tarptautinių įdomiausių renginių tiesiog apstu.
Taigi Mačistas vis dėlto ateis pas lietuvių žiūrovus. Galėsime palyginti gubernatorių "Švarcą" ir jo tolimą pirmtaką Bartolomeo Pagano, "Alpių stipruolį", šį kartą jėgos reikalaujančius žygius atliekantį Pirmojo pasaulinio karo fone.
Kartūs neorealizmo ryžiai
Į pasaulio kino istoriją tvirtai įsikomponavo ne vien savam metui novatoriška "Kabirija", bet ir itališkojo neorealizmo laikų "Kartūs ryžiai" (1949).
Vyresnioji žiūrovų karta gal dar prisimena dramatišką, ekspresyvią, išsklaidančią paiką legendą, esą neorealizmas - nuobodokas, juostą, kurią režisavo Giuseppe De Santis.
Sijonuotų sezoninių ryžių rinkėjų ir imančios kelti galvą mafijos istorija ekrane - dinamiška, su stipriais emociniais motyvais. Čia ir meilės jausmas, ir merginos smukimas iki draugių išdavystės, kurią pačiai jai sunku pakelti.
G. De Santis nedogmatiškai žvelgė į aktorių parinkimą, nors kiti neorealistai dažnai kviesdavo vien neprofesionalus.
Pagrindinį žavų banditą sukūrė tuomet tik pradedantis, o vėliau iškilęs į pirmuosius ("Moters kvapas", "Terasa", "Totorių dykuma") aktorius Vittorio Gassmanas.
O lygiaverte jo partnere tapo autentiška Sicilijos valstietė, jaunoji Silvana Mangano, paskui tapusi tikra tarptautine žvaigžde, vaidinusi intelektualiose L. Visconti, P. P. Pasolini ir kitų italų kino "didžiosios epochos" meistrų juostose.
"Joje buvo to liaudiško ir drauge aristokratiško tyrumo, kurio aš ieškojau, - vėliau prisiminė G. De Santis, - to valstietiško naivumo ir atviraširdiškumo, kurį visam laikui išsaugo kai kurie buvę kaimiečiai, net ilgai išgyvenę mieste, ta vidinė laisvė ir aistringumas".
Mūsų dienų bruožai
Nors retrospektyva ir nedidelė, rengdamas ją Italų kultūros institutas ir "Lietuvos" kino teatras sugebėjo suderinti klasiką ir įvairius nūdienės epochos su Pjemontu taip ar kitaip susieto kino bruožus.
Davide Ferrario juostoje "Visi ant žemės!" (1997) herojumi pasirinktas 22 metų jaunuolis, pagyvenęs Romoje ir grįžtantis į gimtąjį Turiną. Be darbo, be pinigų, be perspektyvų - mintantis vien iliuzijomis apie socialinę sėkmę. Tačiau gyvenimas parengs Valteriui (kurį aktorius Valerio Mastandrea rodo naivoku nihilistu) dar ne vieną staigmeną...
Realų prototipą turi tragikomedijos "Atlikta!" (režisierius Enzo Monteleone, 1999) pagrindinis personažas. Toks šiuolaikinis vagis džentelmenas, kurį, sprendžiant iš atsiliepimų, stilingai vaidina jaunas, lietuvių žiūrovams dar nepažįstamas aktorius Stefano Accorsi, egzistuoja tikrovėje. Nors scenarijus ir parašytas pagal prototipo memuarus, pats jis vis dar - kalėjime.
Filmas panardina į 1973 metų atmosferą, kai 22 metams nuteistas kalėti žmogus bandė savarankiškai trumpinti nelaisvės metą.
Vilniuje žada apsilankyti italų režisierius Daniele Gaglianone, 2001-aisiais pastatyto filmo "Mūsų metai" kūrėjas. Ši juosta stengiasi dabarties žvilgsniu meniškai įprasminti Pjemonto partizanų per Antrąjį pasaulinio karą veiklą. Ekraną spalvina ne vien nostalgija, bet ir senstelėjusių herojų noras atitaisyti neteisybes - tegul po daugelio metų.
D. Gaglianone vizitas per renginį - ne vienintelis. Drauge su italų svečiais "Lietuvos" kinas atidarymo dieną rengia apskritą stalą "Kinas Pjemonte: dabartinė situacija ir ateities perspektyvos".