200 kilogramų sveriantis 2 metrų aukščio meno kūrinys – išskirtinis.
„Kiek domėjomės tikrai daugiau tokio dalyko nėra, nes šiam kryžiui visi komponentai buvo surinkti fronto linijoje, būtent Rytų Ukrainoje ir visos medžiagos, kurios yra čia panaudotos – tai yra mirtį nešęs metalas“, – sako Druskininkų šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas.
Šį metalą iš karo zonos Rytų Ukrainoje dažnai itin slaptai rinko kariai bei savanoriai, po Rusijos ir jos parankinių separatistų atakų ieškoję žuvusiųjų kūnų.
„Minų likučiai, čia yra įvairios skeveldros, tai pagrinde GRAD salvinės ugnies sistemos skeveldros, jos yra aštrios kaip vienkartiniai peiliukai, jei jos pataiko į žmogaus kūną palieka didžiules žaizdas, dažnai mirtinas“, – pasakoja R. Šerpatauskas.
Sprogmenų likučius į vientisą kovos už laisvę simbolį – kazokų stiliaus kryžių suliejo ukrainietis karo veteranas iš Poltavos Anatolijus Lavricenko. Kryžius jungia Ukrainą ir Lietuvą, jo viršutinę dalį puošia skydas su mūsų šalių vėliavomis, gausu kitų simbolių, kryžius perjuostas gausybe žetonų – juose abiejų tautų kovotojų už laisvę vardai.
Kryžius įneštas į Vytauto Didžiojo karo muziejų, jis pastatomas kriptoje, kur pasibaigus karantinui jį galės pamatyti visi lankytojai. Muziejaus vadovė sako, kad jam parinko išskirtinę vietą.
„Tai yra žuvusiųjų, kovojusių 1919 metais kripta, kur surašytos visos žuvusiųjų pavardės – ta tiesiog simboliška, kad šioje šventoje vietoje kurį laiką kryžiaus bus eksponuojamas. Mes pirmą kartą tokį turim, susijusį su šiuolaikiniu karu, kuris yra mums tuo pačiu ir artimas, jaudinantis ir nepažįstamas“, – teigia muziejaus direktorė Rita Malinauskienė.
Kariai iš Ukrainos atvyksta į reabilitaciją Lietuvoje, o jai besibaigiant visada važiuoja į Kryžių kalną pastatyti ten kryžiaus. Jų jau stovi 27.Vienos kelionės metu ir kilo mintis – unikaliai įamžinti kovą už laisvę. Taip gimė šis kryžius. Pabuvojęs Kaune, tikimasi, kad kovo 11 jis jau sutiks Vilniuje, o kitą vasarą papuoš Kryžių kalną.
