Daugiau nei pustrečio tūkstančio litų prarado pirmadienį patikli kaunietė A. D., gimusi 1962 m., patikėjusi melagingu telefoniniu pranešimu.
Per keletą dienų policijoje registruota ir daugiau santaupų, saugotų banke, praradusių asmenų pareiškimų.
Kaip vėliau A.D. aiškino Kauno apskrities policijos tyrėjams, apie 14.00 val. jai į namus (laidiniu telefonu) paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu. Vyriškis pasakė, kad nuo A. D. banko sąskaitos yra „nuiminėjami“ pinigai, todėl paprašė sąskaitos savininkę, kad ši paskambintų į banką jo nurodytu telefono numeriu. Paskambinus, atsiliepė kitas vyras, kuris paprašė padiktuoti internetinės bankininkystės kortelės slaptažodžius. Netrukus paaiškėjo, kad iš A.D. sąskaitos į kitą A. M. vardu atidarytą sąskaitą buvo pervesti 2667,80 lito.
Policijos pastangomis sulaikyti įtariamieji A. K. (gimęs 1975 m.) ir jo bendraamžė A. M. buvo uždaryti į Kauno apskrities policijos areštinę. Apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Tą pačią dieną panašus įvykis buvo registruotas ir Kėdainių rajone. Čia policijai pranešta, jog L.K., gimusiai 1960 m., irgi paskambino pilietis ir prisistatė FNTT pareigūnu. Tiesa, jis minėjo moteriai kitokią versiją: esą į moters sąskaitą nežinia iš kur buvo pervesti 4 000 litų, vėliau tie pinigai vėl „nuimti“. Po pusvalandžio moteriai paskambino kitas vyras ir paprašė padiktuoti internetinės bankininkystės ir prisijungimo duomenis.
Tai įvyko savaitgalį. O pirmadienio rytą į banką nuėjusi L.K. sužinojo, kad nuo jos sąskaitos nuimti 6857,57 lito. Be to, jos vardu paimti du kreditai po tūkstantį litų. Moteriai padaryta 8 857,57 lito žala.
Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
Anot Kauno apskrities VK atstovo Kęstučio Kasciukevičiaus, pastaruoju metu sukčiai tampa vis išradingesni ir įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis.
Bankų klientai turėtų gerai įsisąmoninti, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje bei sąskaitų numeriai. Tai - pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti. Konfidenciali informacija niekam telefonais neteikiama.
Ypač padaugėjo atvejų, kai telefoniniai sukčiai prisistato FNTT tyrėjais, kviečia atvykti į apklausą. Jei žmogus prisipažįsta negalintis tai padaryti dėl laiko stokos ar sveikatos, jam padiktuojamas neva banko juristo telefono numeris. Juo paskambinę žmonės praktiškai įtikinami, kad tikrai kalbasi su banko darbuotoju. Sukčius, tariamai rūpindamasis, kad skambintojo sąskaitos neareštuotų, iš žmonių išklausia elektroninės bankininkystės kodus. Juos gavus, ne tik ištuštinama sąskaita, bet ir sąskaitos savininko vardu paimami greitieji kreditai.
Kauno apskrities policija dar kartą įspėja gyventojus nepasitikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, prašantiems jų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar kokios kitos tarnybos vardu. Tarnybų pareigūnai neskambina gyventojams ir niekada neprašo padiktuoti elektroninės bankininkystės kodų.
Sulaukus panašaus pobūdžio skambučių, negalima skubėti vykdyti jokių prašymų ir nedelsiant apie skambutį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
