Pirmadienį Šiaulių universiteto menų fakulteto Teatro katedros Estrados meno specialybės pirmakursių vadovas Edmundas Leonavičius rektoriui ant stalo padėjo prašymą atleisti iš darbo. To pareikalavo laisvo aktoriaus profesinė sąžinė.
Kartu su mylimu dėstytoju universitetą palikti vieningai apsisprendė ir studentai. „Mes norime būti aktoriais, kaip yra parašyta ant bakalauro diplomo, nenorime tapti tiesiog kažkuo“, — vakar tvirtino studentai.
Universitetas ar būrelis?
Menų fakulteto auditorijoje Teatro katedros pirmakursiai savarankiškai kartoja teatrinius pratimus. Užvakar sužinoję, kad jų kurso vadovas padavė pareiškimą, jie tvirtai apsisprendė: išeis E. Leonavičius, išeis ir visas kursas, nes be savo dėstytojo šioje katedroje jie nemato nei vilties, nei perspektyvos.
„Mūsų kurso vadovas pradėjo mus vesti rimtojo teatro keliu, mes nebenorime sugrįžti atgal į estrados meną — mes norime būti aktoriais. Norime išeiti iš universiteto kažko prisipildę, turėti, ką pasakyti pasauliui, subręsti viduje, o ne po ketvirto kurso būti išsisėmę, pavargę ir tušti“, — vienas per kitą kalbėjo studentai.
Anot jaunuolių, jie buvo bepradedą galvoti, kad profesionalo dėstymas sukels perversmą visoje katedroje.
Studentai neslėpė žinoję stojantys į Estrados meno specialybę, tačiau bakalauro diplome yra įrašas „aktorius“.
Jau įstojus į universitetą studentams pasirodė keista, kad tvarkaraštyje — labai mažai paskaitų, kilo klausimas: kas čia, stovyklėlė ar būrelis? Studentai skundėsi, kad yra labai daug „langų“, kad dėstytojas su jais ir taip priverstas dirbti viršvalandžius. Be to, katedroje esą nesilaikoma pasaulyje patvirtinto aktoriaus rengimo modulio.
„Vyresniųjų kursų studentai, matyt, susitaikė, kad nebus aktoriais, daugelis ir nebus, tačiau E. Leonavičius mums atvėrė akis. Jis keitė sistemą, todėl ir mes norime visi kartu, kaip kumštis, keisti sistemą — norime, kad mūsų studijos būtų orientuotos į profesionalių aktorių rengimą. Manome, kad reikia derintis ne prie chorvedės (Teatro katedrai vadovauja chorvedė Marija Žibūdienė — red.past.), bet prie profesionalaus aktoriaus pozicijos“, — kalbėjo studentai.
Reikia įžvelgti pozityvą
„Aš labai vertinu E. Leonavičių ir tikiuosi, kad jis dar neišeis, su juo dar kalbama“, — vakar “Šiaulių kraštui“ sakė Marija Žibūdienė. Teatro katedros vedėja tikino tik iš rektoriaus sužinojusi apie kurso vadovo prašymą atleisti jį iš darbo. M. Žibūdienės žodžiais, daugelį problemų, kurias E. Leonavičius kelia savo prašyme, galima išspręsti.
Universiteto rektorius Vidas Lauruška, vakar ryte „Šiaulių kraštui“ tvirtinęs, kad E. Leonavičiaus prašymą patenkino, vėliau, po pokalbio su kolegomis, persigalvojo.
„Visur galime rasti pozityvą ir negatyvą, geriausia, kad išvystume pozityvius dalykus. Ponui Leonavičiui nepatinka studijų programa — jo tokia pozicija, kiti žmonės turi savo poziciją. Matyt įvyks katedros posėdis ir situacija bus nagrinėjama“, — vėliau sakė rektorius V. Lauruška.
Menų fakulteto dekanas Vytautas Žalys E. Leonavičiaus žingsnį pavadino „šiokia tokia išdavyste ir labai negarbingu elgesiu“. Kokios blogos sąlygos bebūtų, anot dekano, reikia bandyti šnekėtis, o palikti studentus likimo valiai semestro viduryje esą negarbinga.
V. Žalio nuomone, Teatro katedra dirba daugiausiai iš visų, ir joje studentai daugiausiai užimti. „Vien faktai, kad Estrados teatro specialybė gavo net 12 krepšelių, kad šios specialybės studentai vaidina per televiziją, kad dalyvauja įvairiuose festivaliuose, rodo, jog studentai yra parengiami gyvenimui, ir vaidybai, o prisikabinti visada rasime prie ko“, — sakė dekanas.
Prabilo profesinė sąžinė
„Mano, kaip profesionalo, tikslas vienintelis — pasiekti, kad tie vaikai turėtų kažkokią profesionalią perspektyvą, nes, kaip patyręs aktorius, matau, kad su esamu moduliu jų nesugebėsiu paruošti“, — “Šiaulių kraštui“ vakar telefonu sakė E. Leonavičius, sutikęs kalbėtis ne iš karto.
Paklaustas, kodėl apsisprendė drastiškam žingsniui, užuot kalbėjęsis, aktorius ėmė juoktis: „Kai sakai 10 kartų, ir neišgirsta, tai kiek galima kalbėti, ar man klykauti? O kai nuneši pareiškimą — skandalas baisus“.
Anot kurso vadovo, pagrindinė problema yra ta, kad nėra aiškios koncepsijos, ką katedra turi rengti.
„Aš daviau aktorinius pagrindus pagal K. Stanislavskio sistemą, o ką paskui daryti, nežinau. Jei tai būtų mano privati studija, ruoščiau, kaip išmanau, bet tokios teisės neturiu. Mano tikslas parengti aktorių, bet jeigu čia ruošiami renginių vedėjai, tai tada tegul ir kviečia dėstyti renginių vedėjus“, — sakė kurso vadovas.
Jis prisipažino, kad jam bus didžiausia gėda, jei studentai išeis neparuošti, neišlavinti, kaip atlikėjai, jei neveiks jų kūnas, balsas, jei nebus motyvacijos, tačiau pagal tokią studijų programą jų profesionaliai parengti esą visiškai neįmanoma.
„Čia yra mano profesinė sąžinė, arba, anot Juozo Miltinio, intelektualinis sąžiningumas. Aš turiu pasakyti, kas vyksta. Bet jei manęs neišgirsta, ką aš turiu daryti“, — svarstė E. Leonavičius.
Įdomumą kuria įdomūs žmonės
Paklaustas, ar mato perspektyvą Teatro katedrai, E. Leonavičius tvirtino matąs perspektyvą ir katedrai, ir universitetui, bet „reikia žiauriai ir keisti, ir keistis“.
„Universitetas turi būti kompaktiškas, labai aiškiai motyvuotas rengti tai, ko kiti nerengia, kuriame dėstytų labai aukštos kvalifikacijos specialistai.
Regioniniai universitetai turi būti labai faini, mobilūs, judrūs, jautriai reaguojantys, įdomūs. O tą įdomumą kuria įdomūs žmonės. Jei prilys, velnias žino ko — giminių, pusbrolių, pažįstamų, palikuonių, — universitetas nugrims, kaip laivas. Jis juk ir grimzta, niekur neplaukia„, — sakė menininkas.
