„Balsas.lt savaitėje“ - Geltonos pseudonimu žinoma dainininkė pakeitė įrašė dar vieną naują dainą, tačiau įsilieti į aktyvią koncertinę veiklą neketina.
Aš atsipūtus, neapsipūtus, neužsiparinus tikrai,
Man tai patinka, man nepatinka – mažuti, viską pats žinai,
Mane tai veža, mane užvežtų lašelis tavo šilumos,
Man rauna stogą, man jį nuneštų, jei duotum 2 gramus tikros…
Tai ištrauka iš dainininkės Iš Stiklo, anksčiau prisistatydavusios Geltonos vardu, dar niekur neskambėjusios dainos „Tikros, tikros neišgalvotos“.
Du gramai jausmų
− Kaip reikėtų interpretuoti tavo dainą? − „Balsas.lt savaitė“ paklausė atlikėjos Iš Stiklo.
− Neseniai man uždavė klausimą: ar nemanai, kad didžioji dalis klausytojų manys, jog čia yra paslėpta mintis apie narkotikus? Manau, atvirkščiai. Didžioji dalis žmonių supras, kad ši daina apie jausmus. Kūrinys kvepia jausmais, tokiais tikrais, kad atrodo, lyg turėtų narkotikų poveikį.
− Tikri, bet sveria tik du gramus?
− Kadangi žodžiai ne mano, negaliu labai laisvai interpretuoti. Geriau du gramai, bet tikri, be apgavysčių ar pareigų. Bent jau aš tai taip suprantu. O ką autorius turėjo galvoje, reikia klausti jo...
− Ar visos tavo dainos yra kitų autorių?
− Taip. Nesu kūrėja, bent jau taip savęs nepavadinčiau. Tik dalyvauju procese. Tai gali būti žodžių generavimas ir panaši veikla. Nesijaučiu galinti ir norinti kurti. Bent jau šiuo metu. Gal po savaitės atplauks kokia daina.
− Ar nėra noro jaustis visaverte atlikėja visomis prasmėmis?
− Atlikėja pirmiausia yra atlikėja, o kūrėja − kūrėja. Galbūt kurti būtų taip pat smagu, bet tik tada, jei ta kūryba išplauktų iš sielos gilumos. Kam bandyti būti geresnei nei šiuo metu esi.
Senos dainos nebevilioja
− Žinau, kad naująją dainą įrašinėji su Rosita Čivilyte.
− Nebuvo taip, kad atsistotume prie vieno mikrofono su ausinėmis, žiūrėtume viena kitai į akis ir dainuotumėme apie tuos du gramus. Nieko panašaus. Aš įrašinėjau vienu metu, ji dirbo studijoje kitu laiku. Šiuo metu visi turi daug reikalų. Gyvenu Klaipėdoje. Jei reikėtų laukti, kada galėsime susitikti, vargu ar ši daina kada nors pasirodytų.
− Kaip vertini savo įvaizdžio pasikeitimą, kūrybines perspektyvas?
− Toks ir pasikeitimas. Apie perspektyvas negalvoju. Kai pradedi toli žvelgti, tuo labiau krizės metu, gali pasidaryti baisu. Viskas vyksta savo laiku. Tik maniau, kad viskas bus greičiau ir operatyviau.
− O koncertinė veikla?
− Kokia koncertinė veikla?! Turiu tik vieną dainą...
− Turi nemažai senų šlagerių.
− Būkime atviri – tų senų šlagerių nebegalėčiau dainuoti. Viskas parduota ir atiduota. Be to, neturiu jokio noro prasidėti su senais šlageriais. Juk manęs ten buvo mažoka... Norėtųsi, kad dabartinis įdirbis būtų didesnis.
− Koks gali būti įdirbis, jei nerašai tekstų?
− Didelis. Nejaugi manai, kad nedalyvauji procese, jei tekstas ir melodija ne tavo? Jei neįdėsi savęs į tai, ką darai, ir nepatiks tai, ką dainuoji, tada bus blefas. Jo mano karjeroje anksčiau buvo daug. Nelabai gilinausi, ką dainuoju. Ateidavau, atidirbdavau, ir viskas. Dabar taip nėra. Nedainuočiau to, kas nepatinka.
Nei rūko, nei maištauja
− Ar po didelės buvusių tavo prodiuserių brolių Bendžių įtakos sugebėsi pasinaudoti atsiradusia kūrybine laisve?
− Nežinau. Kodėl gi ne. Jei klausi, ar ir toliau bandysiu kepti kompaktinius diskus, įtikti liaudžiai ir kalti pinigus, vargu ar sugebėsiu išnaudoti šią laisvę. Abejoju. Jei kalbi apie tai, kad veikla turi būtų maloni, o ne vien tik juodas darbas, manau, kad sugebėsiu. Kodėl turėčiau nesugebėti?
− Ar fotosesija, kurioje deginama geltona vėliava, turi potekstę?
− Į tą skandalą, kai aš atseit supykau ant Bendžių ir kerštingai kalbėjau vienam žurnalui, reaguota audringai. Tai nebuvo planuota, tačiau reikėjo pažaisti pagal skandalo taisykles. Todėl ir deginome tą geltoną vėliavą.
Koks dabar mano įvaizdis? Sunku pasakyti. Nemanau, kad galima apibrėžti vienu žodžiu. Kai kam po to interviu pasirodė, kad esu skandalistė. Kai kitoje fotosesijoje pasirodžiau su cigarete, pamanė, kad esu maištautoja. Iš tiesų nei rūkau, nei maištauju.
Tai tam tikri personažai. O dėl įvaizdžio... Nemanau, kad reikia ties vienu apsistoti. Esu nuotaikos žmogus, todėl mano aplinkoje daug dalykų labai greitai kinta. Įvaizdis taip pat.
− Kokie ateities planai?
Jei šis sugrįžimas būtų planuotas, turėčiau ir ateities viziją. Kaip visi žino, auginau dukrą, tad mintis, kad reikia ką nors veikti, nebuvo susijusi su dainavimu. Atsirado žmogus iš pašalės, parodė dainą. Ji man patiko, tad pamaniau, kad reikia pabandyti. Planuoju dainuoti, įrašinėti...
Negaliu pasakyti, kad po savaitės bus kita daina, paskui keletas koncertų, po kurių įrašysime albumą ir filmuosime reklaminį filmuką. Tokio plano nėra. Gal ir blogai, tačiau man po griežto brolių Bendžių režimo gyvenimas dabar − tikras malonumas.
