Dienraščio "The St. Peterburg Times" teigimu, iš Rusijos pasitraukia tarptautinis finansininkas ir filantropas Džordžas Sorošas (George Soros), per 15 metų šaliai suteikęs 1 mlrd. JAV dolerių labdaros. Jausmingai atsisveikindamas finansininkas teigė, jog atėjo laikas pastangas sutelkti Jungtinėms Valstijoms - šaliai, kuriai, anot filantropo, pagalbos reikia labiau.
"Ateiti į Rusiją mane paskatino rūpinimasis atvirosios visuomenės plėtra, - žurnalistams ir studentams sakė Dž. Sorošas (George Soros) aukštojoje ekonomikos mokykloje, kuri buvo įsteigta už jo suteiktas lėšas. - Tačiau dabar turiu didžiausią dėmesį skirti tam, kas vyksta Amerikoje. Kovą už atvirąją visuomenę dabar būtina kovoti ten".
Dž. Sorošas (George Soros) su savo pagalba į tuometinę Sovietų Sąjungą atėjo 1988 metais sužinojęs, jog šaliai vadovavęs Michailas Gorbačiovas pakvietė iš tremties Gorkyje į Maskvą sugrįžti žinomą disidentą Andrejų Sacharovą. Finansininkas teigė tuomet supratęs, jog "reikalai ima keistis", ir norėjęs padėti.
Iš Vengrijos kilęs milijardierius Dž. Sorošas (George Soros), kuris išgarsėjo kaip vienas turtingiausių pasaulyje turto valdytojų ir spekuliantų užsienio valiutomis, 1984 metais savo tėvynėje įteigė programą remti vengrų pasipriešinimą, o vėliau nukreipė dėmesį į Rusiją. Pastarojoje, pasak finansininko, reikėjo elgtis visiškai kitaip.
Ne kartą kritikavęs Vakarus esą šie Rusijai paramą suteikė pavėluotai, Dž. Sorošas (George Soros) pasinaudojo proga savo nuomonę išsakyti dar kartą: "Jie (Vakarų šalys) nenorėjo leisti pinigų, todėl atidavė šią užduotį Tarptautiniam valiutos fondui (TVF)". Finansininkas pridūrė tuomet raginęs milijardus dolerių, kuriuos Rusija pasiėmė paskolomis iš TVF, tiesiogiai skirti šalies gyventojams ir taip suaktyvinti ekonomiką. Tačiau, anot Dž. Sorošo (George Soros), taip nebuvo padaryta, ir lėšos "dingo".
Filantropas norėjo parodyti pavyzdį, kaip reikia tvarkytis, todėl įkūrė Rusijoje tarptautinį mokslo fondą, kuriam pradžiai skyrė 100 mln. dolerių. "Kiekvienam kvalifikuotam mokslininkui duodavome po 500 dolerių, kurių tuo metu pakako išgyventi metus", - aiškino finansininkas.
Aukštosios ekonomikos mokyklos dekanas Jaroslavas Kuzminovas teigė, jog būtent Atvirosios visuomenės institutu vadintas fondas maždaug pusei Rusijos inteligentijos padėjo išgyventi sudėtingą laikotarpį po M. Gorbačiovo inicijuoto persitvarkymo.
Šiuo metu Rusijoje veikia 15 Dž. Sorošo (George Soros) fondo finansuojamų programų, kurios turi išmokti savarankiškai veikti ir pačios pritraukti investicijų. Praėjusį gruodį nusprendė susijungti šalyje veikiantys Atvirosios visuomenės institutas ir JAV Vyriausybės finansuojamas Eurazijos fondas, kartu įsipareigoję 2005 metais įvairiems projektams skirti 45 mln. dolerių.
Kalbėdamas apie ateitį Dž. Sorošas (George Soros) sakė nerimaująs dėl žiniasklaidos padėties Jungtinėse Valstijose ir to, kaip JAV Prezidento Džordžo Bušo (George W. Bush) administracija sprendė problemas Irake. "Atsikratyti Sadamo Huseino (Saddam Hussein) yra gerai, tačiau negalima to daryti taip, kaip buvo daroma šiuo atveju. Ką tuomet daryti su Turkmėnistano Turkmėnbaši (Prezidentu Saparmuratu Nijazovu) ar (Zimbabvės lyderiu Robertu) Mugabe (Robert Mugabe)?" - klausė finansininkas.
Tačiau daugelis susirinkusiųjų labiau domėjosi Dž. Sorošo (George Soros) prognozėmis dėl JAV dolerio likimo. "Pasakykite mums tai, ką visi nori išgirsti", - prašė buvęs Rusijos vicepremjeras Aleksandras Šochinas.
Manoma, kad prie JAV nacionalinės valiutos nuosmukio prisidėjo ir Dž. Sorošo (George Soros), kuris finansų rinkose pagarsėjo kaip žmogus, beveik palaužęs Anglijos banką, pastarojo pusmečio pareiškimai esą doleris tėra vertas trečdalio savo dabartinės vertės.
Finansininkas Rusijos auditorijai juokaudamas sakė: "Paprastai sakau, kad tiksliai žinau, kurlink doleris krypsta, tačiau neturiu teisės to atskleisti. Bet dabar pasakysiu jums tiesą: aš nežinau".
Pasak Dž. Sorošo (George Soros), dabartinį dolerio nuosmukį - per šiuos metus JAV nacionalinė valiuta euro atžvilgiu jau prarado penktadalį savo vertės - lėmė manipuliacijos, kurių ėmėsi Dž. Bušo (George W. Bush) administracija, siekianti bent kokia kaina, įskaitant ir žalą Europai, suaktyvinti savo šalies ekonomiką. "Jie nesitikėjo smarkios rinkų reakcijos, - aiškino finansininkas. - Jie suprato žaidžią labai pavojingą žaidimą, todėl Dž. Bušas (George W. Bush) patikino rinkas, kad žemesnis dolerio kursas nėra oficiali politika".
Dž. Sorošas (George Soros) tebeturi rimtų finansinių interesų Rusijoje, tokių kaip sprendimų blokavimo teisę suteikiantis akcijų paketas nacionalinėje telekomunikacijų monopolininkėje "Sviazinvest". Šias akcijas vengrų konsorciumas "Mustcom" 1997 metais įsigijo už 1,8 mlrd. dolerių - didžiausią kainą per visus iki šiol Rusijoje vykusius privatizavimo konkursus, kurią daugelis taip pat laiko labdara.
Finansininkas, jau pavadinęs pastarąjį sandorį prasčiausia visų laikų savo investicija, teigė esąs nepatenkintas siūlymu privatizuoti dar 25 proc. ir vieną "Sviazinvest" akciją. Anot Dž. Sorošo (George Soros), Rusijos Vyriausybei būtų protingiau likusį valdomą 75 proc. akcijų paketą parduoti vienu metu. "Ją ("Sviazinvest") būtina suskaidyti į gyvybingas regionines įmones", - aiškino Dž. Sorošas (George Soros).
ELTA
