Remiantis Lietuvos banko pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – sumažėjo dukart (nuo 902 iki 412). 2019 m. buvo uždaryti 35 kredito įstaigų padaliniai. Šių metų viduryje Lietuvoje veikė 151 banko skyrius, kuriuose dirba personalas su grynaisiais pinigais.
Gyventojų įpročiai mieste ir kaime skiriasi. Nepaisant to, kad naudojimasis interneto banku yra išpopuliarėjęs visoje Lietuvoje, miestuose elektroniniai atsiskaitymo būdai yra populiaresni nei kaimo vietovėse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad grynieji pinigai ir toliau užima nemenką atsiskaitymų dalį Lietuvoje – kas penktas gyventojas vis dar gauna darbo užmokestį grynaisiais pinigais, tačiau neabejoja, kad paslaugos elektroninėje erdvėje dar augs.
„88 proc. gyventojų turi elektroninę mokėjimo sąskaitą, o 84 proc. turi banko kortelę. Manau, kad elektroninė erdvė dar tikrai turi kur plėstis“, – sako V. Vasiliauskas.
Sudėtinga ne tik gyventojams
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius atkreipė dėmesį, kad rajono jaunimas aktyviai keliasi į skaitmenines aptarnavimo ir konsultavimo erdves ir jiems finansų paslaugų netrūksta, tačiau regionuose itin trūksta finansinio, ekonominio švietimo vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak jo, regionuose dalis gyventojų nesinaudoja kompiuteriu ar net nemoka jo įsijungti, o svarbiausias dalykas jiems – gyvas bendravimas.
„Manau, kad čia reikėtų pasitelkti savivaldybėse veikiančias įvairias institucijas, pradedant bibliotekomis, o baigiant trečiojo amžiaus universitetais, kur vyresnius žmones būtų galima mokyti kompiuterinio raštingumo, mokyti galimybės patiems apsitarnauti“, – svarstė meras.
Jis atskleidė, kad situacija sudėtingesnė tapo ne tik regionų gyventojams, bet ir savivaldybėms – jos susiduria su problemomis iš finansų rinkų skolinantis lėšas.
Pasak jo, kiekvienais metais savivaldybė refinansuoja senas paskolas arba ima naujas. 2015 m. Švenčionių rajono savivaldybė viešųjų pirkimų būdu gavo pasiūlymus iš trijų teikėjų, kurie siūlė refinansuoti paskolas, 2016 m. pasiūlymą pateikė tik vienas teikėjas, kuris ir suteikė savivaldybei paskolą.
„Iš vieno – vienas. Galima matyti, kad ne tik gyventojams ir įmonėms ganėtinai sunku pasiskolinti, bet ir savivaldybėms tai nėra labai lengva užduotis. 2017 m. keturi rinkos dalyviai pateikė pasiūlymus, palūkanų norma buvo pakankamai nedidelė, o 2018 m. vienas rinkos dalyvis pasakė, kad pasiūlymo net nesiųs, tų paslaugų nebeteiks – išeina iš rinkos, o trys dalyviai pateikė pasiūlymus.“
Pasak R. Klipčiaus, 2018 m. savivaldybės gautuose pasiūlymuose buvo galima matyti, kad mažiausių ir didžiausių palūkanų dydis skiriasi beveik dvigubai, kai palyginti su 2017 m. palūkanų skirtumai nebuvo tokie ryškūs.
Bankas atvažiuos automobiliu?
„Bankas – ne pastatas, o kasdienės finansinės paslaugos. Todėl tai, kad regione nebus banko pastato, visiškai nereiškia, kad žmogus negalės naudotis visomis jo paslaugomis“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Pasak jo, Lietuvos bankai šiuo metu turi tris alternatyvas: pirmoji – nieko nedaryti, antra – tapti skaitmenine platforma, tačiau Lietuva tam yra per maža, kad tokia platforma veiktų ir trečia alternatyva – toliau skaitmenizuotis, tačiau pabrėžia, kad aklai to daryti negalima.
Lietuvos banko asociacijos tyrimas rodo, kad beveik pusė milijono (450 tūkst.) vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje nesinaudoja internetu ir interneto banku.
„Mes neturėtumėm palikti žmonių skaitmeninėje atskirtyje, nes jie būna atskirti ne tik nuo pigių ir elektroninių banko paslaugų, jie lygiai taip pat lieka atskirti nuo pigių ir visą laiką skaitmenizuojamų valstybės viešųjų paslaugų, todėl šiuos žmones šviesti – visų mūsų pareiga“
M. Zalatorius taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje yra vietų, kur iki artimiausio banko skyriaus teks važiuoti daugiau nei 25 km, tačiau yra svarstomos alternatyvos: mobilaus bankininko-konsultantas, bendradarbiavimas su bibliotekomis. Pasak jo, vykstant bankų skaitmenizavimui, galimai jau kitais metais Lietuvoje pradės veikti mobilus bankas ar bankininkas, kuris apvažiuos nuo padalinių nutolusius rajonus.
Viena iš alternatyvų – paštas
Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Norbertas Žioba teigia, kad Lietuvos paštas turi turbūt patį didžiausią klientų aptarnavimo skyrių tinklą.
„Net optimizuojant šį tinklą, uždarant tuos pašto skyrius, kurių veikla niekaip savęs nepateisina, keičiant juos kitais klientų aptarnavimo modeliais, kiek turime, tiek ir turėsime tokį tinklą, kuris bus pats didžiausias“, – sako N. Žioba.
Pasak jo, Lietuvos pašto tinklas pasiekia kiekvieną Lietuvos žmogų ir žvelgiat į šiandienos aktualijas, dalis kontakto su klientais susijęs būtent su finansinėmis paslaugomis: įmokų surinkimas, išmokų išmokėjimas, vietinės ir tarptautinės perlaidos, pensijų išnešiojimas.
Pasak N. Žiobos Lietuvos paštas mato ryškų savo vaidmenį regionuose ir ten esančių žmonių, kurių finansų rinkos dalyviai negali ar nebenori efektyviai aptarnauti.
„Atverdami savo tinklą ir pasiekdami kiekvieną žmogų net ir kaimiškose vietovėse, mes galėtumėme priartinti finansinio sektoriaus paslaugas prie žmogaus, kiekvienoje Lietuvos vietovėje net ir patys to neteikdami. Tuo labiau, kad jau šiandien paštas turi patirties būti tarpininku draudimo, vartojimo kreditų, piniginių perlaidų bendrovėms“, – dėstė Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius.
Jis taip pat pabrėžė, kad paštas šiuo metu su vienu iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų startuoja su grynųjų pinigų įnešimu į sąskaitą pašto skyriuose ar kaimiškose vietovėse mobiliųjų laiškininkų pagalba.
N. Žioba teigia, kad Lietuvos paštas yra pasiryžęs būti atviru toms paslaugoms, kurios nutolo nuo žmogaus ypatingai regionuose, nesvarbu, ar tai būtų asmens identifikavimas ar bankinės sutarties pasirašymas, paraiškos pristatymas, grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą ar išsimokėjimas iš jos.
