Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Pensijų kaupimo būdo pasirinkimo laikui artėjant į pabaigą, bankai tikisi sulaukti skubančių įšokti į traukinį bangos. Ekonomistės Aušros Maldeikienės manymu, jaunimas, einantis į privačius pensijų kaupimo fondus, tikisi didesnio saugumo ir gerokai išlošti, bet savo žingsnio neįvertina kritiškai. „Jaunimas nesupranta, kad ir „Sodra“, ir privatūs fondai yra susiję su šalies ekonomikos būkle. Jei ta būklė – prasta, tai prastai bus ir „Sodrai“, ir privatiems pensijų kaupimo fondams“, – tinklalapiui LRT.lt sako ekonomistė.
Lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Ana Banelytė (24 metai) teigia, kad jos apsisprendimą kaupti pensiją privačiame fonde lėmė nepasitikėjimas „Sodra“. „Kiekvienas žinome, kokia miglota yra „Sodros“ ateitis. Emigracija, gimstamumo mažėjimas nieko gero nežada. Senatvės pensijos mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, neaišku, kiek tokių bus man sulaukus pensijos. Tikiuosi, kad mano ateitis bus šviesesnė nei dabartinių pensininkų, į kuriuos skaudu žiūrėti. Gerai yra ir tai, kad mano sukauptus pinigus galės paveldėti artimieji, jei pensinio amžiaus nesulaukčiau“, – svarsto Ana.
Prieš pasirašydama sutartį su banku, kurio klientė mergina yra jau ne vienerius metus, kitų bankų ar draudimo bendrovių pasiūlymais nesidomėjo. Ana tikina banke išgirdusi pakankamai informacijos apie pensijų kaupimą privačiuose fonduose, tad dėl savo apsisprendimo neabejoja.
Tikisi per daug
Pasak A. Maldeikienės, pensijų kaupimas privačiuose fonduose naudingas tuo atveju, jei žmogus turi gerą išsilavinimą, labai aiškią orientaciją į karjerą, didelį atlyginimą, dirba sektoriuje, kuriame atlyginimai yra labai dideli. Ekonomistė tvirtina, kad žmogaus pajamos jau dabar turėtų būti mažiausiai 3 tūkst. litų, o ateityje – 6-7 tūkst.; tada, tikėtina, jis „išloš“.
„Kokia tikimybė, kad taip bus? Maža. Juolab kalbant apie moteris ir vertinant Lietuvos verslo požiūrį į jas. Dar ir šiandien jos gauna 25 proc. mažesnius atlyginimus nei vyrai, o išėjusios į pensiją jos gyvena ilgiau, taigi išmoka joms yra mažesnė“, – konstatuoja A. Maldeikienė.
Savo ruožtu „Swedbank“ atstovas Aurimas Maždžierius pastebi, kad II pakopos pensijų fondai – tik pirmas žingsnis pensinio apsirūpinimo link: „Yra paskaičiuota, kad komfortiškam gyvenimui reikia susikaupti tiek, jog pajamos senatvėje sudarytų apie 70 proc. buvusių pajamų. Vien tik „Sodros“ ir II pakopos pensija tiek neužtikrins. Papildomų 10-15 proc. nuo savo pajamų dar reikėtų kaupti trečioje pakopoje. Valstybė skatina tokį kaupimą, suteikdama galimybę susigražinti dalį sumokėtų įmokų, pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčio lengvata.“
Šių metų rugsėjo mėnesio duomenimis, II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 80 proc. 22-28 metų asmenų, o mokėti papildomą įmoką į pensijų fondus pasirinko 18 proc. visų pensijų kaupimo dalyvių.
„Tikėtina, kad artėjant reformos pabaigai asmenys suskubs įšokti į traukinį ir kaupiančiųjų papildomai padaugės. Tačiau jaunimas nėra pernelyg linkęs galvoti apie senatvę, netgi atvirkščiai, jaunam žmogui yra nelengva suvokti, kad jau dabar reikia pradėti kaupti pensijai“, – pažymi A. Maždžierius.
Domisi per mažai
„Swedbank“ atstovo teigimu, išsamiai pensijų kaupimo galimybėmis domisi nedidelė dalis jaunimo: didžioji dalis – labai paviršutiniškai. Šiai minčiai neabejodama pritaria ir A. Maldeikienė: „Mano patirtis man rodo, kad jie mažai domisi. Vaikai mokyklose yra mokomi nepaprastai primityvios ekonomikos. Tačiau nuoširdžiai tiki, kad moka ekonomiką ir priiminėja, jų manymu, racionalius sprendimus. Daug geriau būtų, jei mokykloje jie visai nebūtų mokomi šios disciplinos, tada bent jau galvotų, kad jos nežino, neišmano.“
A. Maždžierius pastebi, kad asmeninių finansų valdymo žinios ir įgūdžiai pirmiausia formuojami šeimose. O šios jaunimo kartos tėvai gimė, augo ir gyvenimą kūrė dar sovietinėje santvarkoje, tad jų požiūris ir diegtos vertybės konservatyvūs. Tokį požiūrį jie perduoda ir savo vaikams. Kita vertus, adaptuotis jaunimą labiau verčia sparčiai besikeičianti finansų rinka, augantis informacijos apie asmeninių finansų valdymą ir jo svarbą kiekis viešojoje erdvėje.
Savo ruožtu A. Maldeikienė atkreipia dėmesį į tai, kad žmonės gauna labai vienpusę informaciją: „Asmenys gauna labai daug informacijos tame banke ar draudimo kompanijoje, kurioje pasirašo pensijų kaupimo sutartį. Tačiau įstaiga yra suinteresuota parduoti savo paslaugą, tad natūraliai įvardija vien privalumus.“ Ekonomistės teigimu, jaunuoliai yra visiškai nekritiški, neįvertina to, kad abu sprendimai – kaupti „Sodroje“ ar ir privačiame pensijų fonde – yra vienodai rizikingi.
Nepasitiki valstybės institucijomis
LRT.lt skaitytojos Anos pavyzdys liudija, jog nepasitikėjimas „Sodra“, valstybės finansų politika yra viena priežasčių, kodėl pasirenkami privatūs pensijų kaupimo fondai. Ekonomistės A. Maldeikienės teigimu, nepasitikėjimas valstybės institucijomis yra būdingas didžiajai daliai jaunuolių.
„Ekonomikos kursas mokyklose yra labai ideologizuotas. Vaikai gauna nežmoniškai suprimityvintą pasaulio vaizdą su nuostata, kad visa tai, kas yra privatu, yra gėris. O ar pensija bus kaupiama privačiu būdu, ar „Sodroje“, skirtumo beveik nėra. Jeigu mes kalbame apie „Sodrą“, tai įsipareigojimus nukreipiame į darbą, t.y. mes laukiame grąžos, kurią duos dirbantys žmonės, šiuo metu patys dirbdami esamų pensininkų pensijoms. Jei savo įsipareigojimus nukreipiame į privačius fondus, juos nukreipiame į kapitalą. Tačiau akcijos ir obligacijos yra lygiai toks pat tuščias dalykas, kaip ir tie žmonės“, – tikina A. Maldeikienė.
Ekonomistė pabrėžia, kad svarbiausia čia – šalies ekonominė būklė. Jei nebus sukurta BVP, nesvarbu, iš kur laukiama pensijos, bet kuriuo atveju reikės dalintis.
