Pasak Mindaugo Lingės, 2015 metais generalinio prokuroro skyrimas buvo įstrigęs visą pusmetį, „nes prezidentės teikiamiems stipriems kandidatams Seime buvo daromos dirbtinės kliūtys“.
Seimas, anot M. Lingės, slaptu balsavimu be jokių argumentų atmetė dvi profesionalių teisininkų kandidatūras į generalinio prokuroro postą. Tuomet prezidentė paragino Seimą dėl generalinio prokuroro balsuoti atviru balsavimu, tačiau Seime vietoj to pasiūlyta pakeisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
„Tokį pasiūlymą teisininkai įvertino kaip antikonstitucinį ir darantį tiesioginį spaudimą prezidentei. Sprendimui užstrigus, prokuratūros vadovybės klausimas buvo aptariamas su Seimo valdyba ir parlamentinėmis frakcijomis, žymiais šalies teisininkais, prokurorų profesine sąjunga. Su jokiomis kitomis interesų grupėmis nė viena kandidatūra derinama nebuvo“, – pirmadienį žurnalistams sakė M. Lingė.
Pasak jo, po intensyvių konsultacijų gruodžio pabaigoje generaliniu prokuroru 106 Seimo narių balsais patvirtintas Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas Evaldas Pašilis.
„Jam vadovaujant prokuratūrai buvo baigtos ir perduotos teismui kelios rezonansinės politinės korupcijos bylos, tarp jų ir byla, kurioje koncernas „MG Baltic“ kaltinamas politinių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu. Principingas generalinis prokuroras ir bylą tiriantys prokurorai vėl tapo taikiniu“, – sakė M. Lingė.
