Ketvirtadienį, kovo 8 d., sostinės Energetikos ir technikos muziejuje vykusiame renginyje apdovanotos geriausios Lietuvos vairavimo mokyklos. Antrus metus iš eilės Susisiekimo ministerijos rengiamo konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į vairavimo mokyklų darbo kokybę, skatinti žmones mokytis vairuoti geriausiai dirbančiose įmonėse.
Anot susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, žmogui, siekiančiam vairavimo mokslų, sunku išsirinkti, kuri mokykla yra geriausia ir kurią verta rinktis. „Mokyklos vertinamos pagal tai, kiek jų auklėtinių pirmuoju bandymu išlaiko egzaminus valstybinėje įmonėje „Regitra“. Taip pat pagal tai, kiek iš viso jų laikė egzaminus praėjusiais metais“, – kalbėjo susisiekimo ministras, pridurdamas, kad šie apdovanojimais vairavimo mokykloms ateityje leis pritraukti daugiau klientų.
Taip pat buvo vertinama, ar vairavimo mokykla teikia nuotolinio kelių eismo taisyklių mokymosi paslaugą, ar turi reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, vertintas ir mokymui skirtų automobilių amžius.
„Noriu padėkoti vairavimo mokyklų instruktoriams ir vadovams už darbą, nes natūralu, kad saugaus eismo situacija Lietuvoje pastaraisiais metais gerėjo, ir tai nemaža dalimi yra jūsų indėlis“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos, anot E. Masiulio, kyla dėl to paties tikslo – kad pagerėtų mokymo kokybė, ir baigę mokyklas būsimieji vairuotojai būtų pasiruošę tapti visaverčiais eismo dalyviais.
Geriausios Lietuvoje vairavimo mokyklos titulas atiteko Kaune veikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „ARV – Auto“. Praėjusiais metais valstybinius egzaminus laikė 1430 šios mokyklos auklėtinių. Teorijos egzaminą pirmuoju bandymu išlaikė 87,4 proc., praktikos egzaminą – kiek daugiau nei 45 proc. 2010 m. ši mokykla buvo pripažinta geriausia Kauno regione.
Vilniaus regione 2011 m. geriausia mokykla pripažinta „LDV UNIO“, Alytaus regione – Alytaus autoklubo įmonė, Panevėžio – I. Žeberienės įmonė, Utenos – Bareikio vairavimo mokykla, Marijampolės – „Vairuva“, Šiaulių – „Esma“, Klaipėdos – „Kerulis ir partneriai“ ir Tauragės – „Arvaira“. Telšių regione dėl prastesnių praktinio vairavimo egzaminų rezultatų konkurse negalėjo dalyvauti nė viena mokykla.
„Praėjusių metų patirtis parodė, kad tokie apdovanojimai svarbūs ir reikalingi. Vairavimo mokykloms tai gera motyvacija skirti daugiau dėmesio savo paslaugų kokybei, o norintiems išmokti vairuoti – gera rekomendacija, kur geriau eiti mokytis“, – komentavo E. Masiulis.
Siekdama pagerinti pradedančiųjų vairuotojų paruošimą, šiais metais valstybę padidino kokybinius reikalavimus jų rengimui. Įvesti papildomi saugikliai, kurie apribotų mokykloms galimybes mokymus vykdyti aplaidžiai. Didžiausia naujove tapo ir kitose ES šalyse populiarėjantis reikalavimas mokyklose filmuoti praktinio vairavimo egzaminą. Tai papildoma galimybė mokiniams geriau suprasti savo klaidas, o valstybei – patikrinti, ar prastai „Regitroje“ pasirodęs mokinys iš tiesų laikė mokyklinį egzaminą.
„Regitra“ duomenimis, pernai pirmuoju bandymu B kategorijos valstybinį praktinį vairavimo egzaminą išlaikė 39,4 proc. mokinių arba maždaug 2 proc. daugiau nei pernai. Susisiekimo ministerijos nusivylimui, šie rezultatai lyginant su ES vidurkiu, kur praktinį egzaminą iš pirmo karto išlaiko 60–65 proc. pradedančiųjų vairuotojų vis dar atrodo prastai.
Anot „LVD UNIO“ (vairavimo mokykla „Draiveris“) atstovo Domo Aukščionio, viena iš priežasčių, kodėl gaunamas toks skirtumas lyginant šalyje pirmaisiais bandymais praktinį vairavimo egzaminą išlaikiusių mokinių skaičių su ES vidurkiu yra skirtingos egzaminavimo sąlygos. „Vakarų Europoje įprasta praktika, kad mokinys egzaminą laiko vairuodamas tą patį automobilį, kuriuo mokėsi vairuoti. Pas mus tvarka visai kitokia ir būsimiesiems vairuotojams dažnai tenka laikyti egzaminą automobilių, prie kurio priprasti jie gauna vos keletą minučių“, – komentavo jis.
D. Aukščionio teigimu, taip pat prie tokių rodiklių prisideda ir prastai vairuotojus ruošiančios mokyklos. „Yra prastai dirbančių vairavimo mokyklų, kurios tą išlaikymo procentą smarkiai gadina. Visgi sugriežtintos sąlygos vairuotojų ruošimui ir ypatingai vairavimo egzamino filmavimas, manau, pakeis situaciją į gerąją pusę. Anksčiau būdavo taip, kad pažymą apie išlaikytą praktinio vairavimo egzaminą kai kurios mokyklos duodavo be paties atestavimo, todėl nenuostabu, kad atvažiavę į „Regitrą“ jų mokiniai pirmuoju bandymu neišlaikydavo“, – pažymėjo jis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 350 vairavimo mokyklų, kuriose transporto priemones valdyti moko apie 1700 vairavimo instruktorių.