Į Angliją Inga atvyko šių metų sausio pradžioje. Porai savaičių apsistojo pas draugę, įsidarbino lietuviško maisto parduotuvėje, susitaupė šiek tiek pinigų ir ėmė žvalgytis būsto. Kartą į parduotuvę užsukusi lietuvė pasakė turinti laisvą kambarį ir ieškanti nuomininko. Inga apžiūrėjo kambarį, suderino kainą ir įsikūrė viename iš trijų miegamųjų.
„Man buvo labai svarbu, kad ji nuleido nuomos kainą ir sutiko, kad įmokėčiau tik pusę depozito, ir aš apsidžiaugiau, kad sutikau suprantantį, geraširdį žmogų“, – portalui Anglija.lt pasakoja Inga.
Pastebėjusi, kad kambarys nerakinamas, Inga pasiteiravo, ar gali jaustis saugi, nes name be šeimininkės ir jos suaugusio sūnaus gyveno dar du žmonės – vyras su žmona. „Tada dar neturėjau banko kortelės ir pinigus laikydavau namuose, aš jai taip ir pasakiau, tai šeimininkė patikino, kad viskas saugu, o jei nepasitikiu, pinigus siūlė pasidėti į jos sąskaitą. Ačiū Dievui, nesutikau, nes gal būčiau likus ne tik be stogo virš galvos, bet ir be pinigų.“
Pirmieji mėnesiai buvo ramūs. Tiesa, Ingai nepatiko dažni šeimininkės barniai su sūnumi ir jos smalsumas – ji įkyriai kamantinėdavo merginą, ką ji veikė, kur buvo, kodėl negrįžo, jei ji užsibuvusi pas draugę likdavo ten nakvoti. O kartą trenkė Ingai per rankas, šaukdama, kad nesivedžiotų į namus „bernų“.
„Pas mane retkarčiais ateidavo draugė su vaikinu, daugiau niekas. Be to, išsinuomojant kambarį ji nesakė, kad negalėsiu atsivesti draugų. Ir kokią teisę ji turi mane daužyti ar ant manęs rėkti?“ – skundėsi mergina.
Vieną dieną Ingai kilo įtarimas, kad šeimininkė kaišioja nosį į jos kambarį. Įtarimai padidėjo po to, kai šeimininkė kambarį nuomojančiai porai išvykus į Lietuvą nusivedė Ingą į jų kambarį ir apžiūrinėdama daiktus komentavo, kokie jie apsileidę ir nieko neturi. Inga tada nieko nesakė, bet dėl viso pikto draugės padedama savo kompiuteryje instaliavo specialią programą, kuri automatiškai įjungia filmavimo kamerą kam nors įėjus į kambarį.
„Aš palikdavau ant stalo atdarą „laptopą“, kuris buvo sujungtas su mano išmaniuoju telefonu, ir kamerai pradėjus veikti, viskas tą pačią akimirką atsirasdavo telefono ekrane. Ir jau kitą dieną pamačiau, kad šeimininkė šniukštinėja po mano kambarį, apžiūrinėja drabužius spintoje, kažko ieško ant stalo. Niekas nedingo, tad nieko jai nesakiau, nusprendžiau pažiūrėti, kas bus toliau.“
Vos per vieną savaitę kompiuterio vaizdo kamera užfiksavo net penkis šeimininkės apsilankymus jos kambaryje. To buvo per daug ir Inga nusprendė pasiieškoti kito būsto. Juolab, kad tuo metu jau buvo suradusi papildomo darbo vietiniame „pub’e“ ir susitaupiusi pinigų depozitui.
„Kai paklausiau šeimininkės, ko lando po mano kambarį, ji išvadino mane melage, tyčiodamasi, kad pas mane nėra ko vogti. Pasakiau, kad turiu filmuotus įrašus, tada pradėjo rėkti, kad buvo kartą užėjusi anglų kalbos žodyno pasiimti ir kaltino, kad norėjau jį pasisavinti, nors pati jį buvo paskolinusi ir jeigu būtų paprašiusi, būčiau grąžinusi. Bet didžiausias triukšmas kilo, kai pasakiau, kad po mėnesio išsikraustysiu. Jau buvau susitarusi dėl kambario, kuris turėjo po mėnesio atsilaisvinti, ir maniau, kad visiškai normalu iš anksto pranešti, kad nesiruošiu ilgiau pas ją gyventi. Bet ji išplūdo mane bjauriausiais žodžiais ir liepė tuoj pat išsinešdinti.“
Inga tą patį vakarą viską susipakavo, planuodama kitą dieną kelioms valandoms išsiprašyti iš darbo, kad persivežtų daiktus pas draugę. Tačiau šeimininkė ją pažadino šeštą valandą ryto ir neleidusi net apsirengti ėmė grūsti pro duris, grasindama iškviesti policiją.
„Aš tikrai išsigandau. Pradėjau verkti. Juk jei iškvies policiją ir apkaltins į namus įsibrovus? Juk neturėjau jokio įrodymo, kad čia gyvenu. Pasijutau visiškai beteisė ir priklausoma nuo šeimininkės valios. Net depozito būtų galėjusi man negrąžinti, neturėjau jokio įrodymo, kad sumokėjau pinigus.“
Inga prisipažįsta, kad be draugės pagalbos, be jos patarimų, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis, ji būtų prapuolus. Mergina sako, kad tai buvo rimta pamoka nepasitikėti gražiais žodžiais ir pataria kiekvienam nuomininkui pasirūpinti, kad jo pavardė būtų įtraukta į sutartį.
„Naujajame bute mes irgi gyvensim keli žmonės, bet visi būsim įrašyti į nuomos sutartį ir nebus taip, kad vienas yra neva šeimininkas, o kiti – beteisiai“, – sako Inga, prisipažindama sumaniusi savo patirtimi pasidalinti su Anglija.lt skaitytojais vien dėl to, kad nenorėtų, jog ir kiti patektų į panašią situaciją.
Ar teko susidurti su tokiomis problemomis? O gal girdėjai panašių istorijų? Pasidalink savo mintimis ir patirtimi žemiau esančiame komentarų skyriuje.
Zita Čepaitė
