„Teismas paskelbė, kad E. Bėrontas atleistas teisėtai“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
E. Bėrontas atleidimą apskundė vasario pradžioje, po to, kai sausio 18 dieną žemės ūkio ministras Bronius Markauskas jį atleido.
Vadovauti antrai kadencijai E. Bėrontą ministras B. Markauskas paskyrė sausio pradžioje, nepaisant fakto, kad buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėsaugos tyrime dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo.
B. Markausko sprendimas paskirti E. Bėrontą buvo sulaukęs šalies vadovų kritikos. Ministras vėliau aiškino gavęs papildomos informacijos apie E. Bėrontą ir jį atleido. B. Markauskas nėra įvardinęs, kokios gautos papildomos informacijos pagrindu atleido NMA vadovą.
E. Bėrontas prašė teismo panaikinti žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų, grąžinti jį į tarnybą bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Pats E. Bėrontas teismui tvirtino, kad ministras įsakymą priėmė ne dėl jo veiklos ar jos neigiamo vertinimo, bet dėl aukščiausias pareigas užimančių valstybės pareigūnų spaudimo - jis atleistas iš pareigų po didžiulio visuomenės susidomėjimo bei Seimo narių, premjero, Prezidentūros atstovų įsikišimo.
Teismas konstatavo, kad atleisdamas E. Bėrontą, žemės ūkio ministras nepažeidė įsakymo priėmimo procedūrų ir ministro funkcijas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
„Teismas pažymi, kad ministras, prieš skirdamas į pareigas įstaigos prie ministerijos vadovą turi pareigą kreiptis Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka į atitinkamą įstaigą pateikti informaciją apie asmenį. Tik gavęs ir įvertinęs informaciją apie asmenį, ministras priima sprendimą skirti ar neskirti asmenį į pareigas“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymu ministrui yra palikta diskrecijos teisė jam pateiktą medžiagą apie priimamo ar paskirto asmens patikimumą įvertinti atsižvelgiant į tos medžiagos reikšmingumą valstybės tarnybai ir turi absoliučią dispoziciją priimdamas sprendimą skirti ar neskirti pareiškėją antrai kadencijai.
Teismo sprendime pažymima, kad įsakymas buvo priimtas įvertinus STT pateiktoje įslaptintoje informacijoje nustatytas aplinkybes.
„Teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad viešoje erdvėje sklindanti informacija apie pareiškėją turėjo įtakos priimant šį įsakymą“, – paskelbė teismas.
Šis teismo sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Naujienų portalo 15min.lt duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tyrime, kuriame apklaustas ir E. Bėrontas, analizuoja, ar kitas buvęs tarnybos vadovas Saulius Silicikas, jau nebedirbdamas NMA, esą siekė, jog parama būtų skirta ūkininkams, kurių įrangos tiekėja yra bendrovė „Biržų žemtiekimas“ – ji siejama su įtakingu Seimo nariu „valstiečiu“ Viktoru Rinkevičiumi, be to, jai vadovauja S. Silickas.
FNTT prieš metus atliko kratas NMA. Tada B. Markauskas tvirtino, jog teisėsauga tyrė S. Siliciko administruotus projektus. FNTT anksčiau nekomentavo, ar šios kratos susijusios su vykdomu ES lėšų švaistymo tyrimu.`
