„Jeigu sakytume, kad viskas per pastaruosius penkis metus vystysis panašiai, kaip vystėsi per pastaruosius dvidešimt metų, tai mes antroje šio dešimtmečio pusėje pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, aplenksime Italiją“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė N. Mačiulis.
Ekonomistas mano, kad gyventojų skaičius irgi turėtų išlikti stabilus, o jį palaikys ne tik į Lietuvą grįžtantys lietuviai, bet ir vis dažniau atvykstantys migrantai iš kitų valstybių.
„Norinčių atvažiuoti turbūt yra daugiau nei mes dabar turėtume ir galime priimti, siekiant išvengti apgyvendinimo, socialinių įtampų, integracijos įtampų problemų. Bet labai svarbu jau dabar sudėlioti migracijos politiką ir tinkamai atsirinkti, skatinti ir vilioti tuos specialistus, kurių mums trūks“, – komentuoja N. Mačiulis, kuris sako, kad toliau augti turėtų ir gyventojų perkamoji galia.
Ekspertas tvirtina, kad tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva parodė vieną iš didžiausių progresų per pastaruosius 20 metų.
Jo teigimu, tai puikiai parodo tai, jog pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, yra pralenktos ne tik kaimyninės Latvija ir Estija, bet ir Pietų bei Centrinės Europos šalys.
„Stojant į Europos Sąjungą, Lietuva, Latvija, Estija buvo šiek tiek mažiau 50 proc. Europos sąjungos vidurkio (pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui – aut. past.), šiuo metu Lietuva pasiekė 90 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Pralenkėm ir Estiją, kuri pastaruosius dvejus metus buvo recesijoj ir atsitraukė šiek tiek, pralenkėme Graikiją, Portugaliją, Lenkiją, visas Centrinės Europos valstybes. Tai tas progresas buvo išskirtinai geras ir greitas“, – sako ekonomistas.
N. Mačiulis: vidutinis darbo užmokestis padidėjo penkis kartus
N. Mačiulis prideda, jog tai, jog ekonominis augimas Lietuvoje yra spartus, parodo ir augantis vidutinis darbo užmokestis, kuris, nuo įstojimo į Europos sąjungą, padidėjo daugiau nei penkis kartus.
„Vidutinis darbo užmokestis stojant į Europos Sąjungą buvo 250 eurų po mokesčių, o dabar jis yra penkis kartus didesnis – beveik 1300 eurų. Toks augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje.
Vėlgi, čia pribėgtų piktas, nepatenkintas klausytojas ir klaustų: „o kiek kainos padidėjo?“ Bet net įvertinus kainų pokytį, perkamoji galia išaugo tris kartus“, – sako N. Mačiulis, kuris priduria, jog vidutinė senatvės pensija išaugo beveik septynis kartus.
Itin didelę įtaką, įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvai turėjo išaugęs eksportas. Eksperto teigimu, lyginant su 2004 metais, Lietuvos prekių eksporto ir BVP santykis kito iš 30 proc. iki 60 proc.
Itin stipriai augo paslaugų eksportas, dėl ko, ekonomisto teigimu, Lietuvą galima vadinti pažangia valstybe. O išvengti ekonominių svyravimų padėjo ir tai, jog Europos Sąjungos viduje Lietuva turi gana plačią eksporto rinką į įvairias Europos šalis.
„Mūsų augimas buvo ne iš tiesioginių užsienio investicijų, o vietinio kapitalo. Ir sunku surasti vieną sektorių, kurio dėka mes būtume išsirovę į priekį. Yra ir transporto sektorius, kuris unikalus santykyje su BVP, vienas didžiausių turbūt Europoje,
Yra ir baldų įmonės labai konkurecingos, yra ir biotechnologijų pramonė ir čia pastatytos naujos gamyklos pandemijos metu rekordiškais tempais. Yra ir paslaugų centrai, turime ir vienaragius, kurie kuria paslaugas ir aplikacijas, kurios žinomos visame pasaulyje“, – pasakoja N. Mačiulis.
Į šalį sugrįžta Lietuvą palikę gyventojai
N. Mačiulis tvirtina, jog daugiausiai Lietuvos gyventojų šalį paliko dėl kilusios finansų krizės 2008-2009 metais, kuomet nedarbo lygis išaugo 17 proc. Tačiau pastaruosius kelerius metus galima pastebėti, kad nemažai lietuvių sugrįžtą į tėvynę.
„Jau pastaruosius keturis metus grynoji imigracija yra teigiama. Ir žiūrint į ne tik, kokie atvyksta asmenys iš trečiųjų šalių, bet ir lietuvių daugiau dabar atvyksta nei išvyksta“, – sako N. Mačiulis.
Didelės problemos ekonomistas neįžvelgia ir tame, jog dalis Lietuvos jaunuolių pasirenka išvykti iš Lietuvos ir mokslus tęsti užsienio universitetuose.
„Aš tame visiškai nematau problemos ir manau, kad čia yra labai gerai, kad lietuviai yra mobili tauta. Jei nėra finansinių galimybių dirbti ir užsidirbti, jie išvažiuoja, bet grįžta. Jei jie nemato tinkamos kokybės mokytis čia Lietuvoje, jie išvažiuoja, studijuoja kur nors kitur, bet dažnai grįžta“, – teigia jis.
Ekspertas priduria, kad net ir išvykę, lietuviai vis tiek sumoka perlaidas bei investuoja į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, o tai padeda augti Lietuvos ekonomikai.
„Mes esame europiečiai, labai smarkiai integravęsi, su atviromis sienomis, su bendra valiuta ir labai dramatizuoti, kad lietuvis dabar gyvena Švedijoje ar Norvegijoje, ar Vokietijoje, o ne Panevėžyje – yra skirtumų, bet nėra jie tokie dramatiški“, – tvirtina N. Mačiulis.
Kokią naudą turėjo euro įvedimas Lietuvoje?
Bene didžiausia nauda, įvedus eurą Lietuvoje, yra ta, jog sumažėjo valstybės skolinimosi išlaidos. Kadangi anksčiau Lietuva turėdavo sumokėti papildomą mokestį už valiutos nuvertėjimo riziką.
Ekonomisto teigimu, tokiu būdu per pastarąjį dešimtmetį euro įvedimas kasmet padėjo sutaupyti nuo 100 milijonų iki 200 milijonų eurų, kuriuos valstybė galėjo investuoti kitur.
Euro įvedimas buvo naudingas ir įvairiems verslams, kuriems palengvėjo prekyba su kitomis eurozonos šalimis, bei mėgstantiems po Europą keliauti gyventojams.
Su kokiomis krizėmis susidūrė Lietuva?
Ekonomistas tvirtina, jog per pastaruosius penkerius metus Lietuva susidūrė tik su labai menkomis krizėmis ir trumpalaikiais ekonominiais nuosmukiais.
„Pagal ekonomistų apibrėžimus, mes net 2020 metais neturėjom ekonominio nuosmukio, nes buvo tik tai vienas labai prastas ketvirtis, bet po jo iškart atšoko viskas ir baigėsi.
Ten buvo labai trumpalaikis šokas. Ir net po to, tos ekonomikos suvaržymo priemonės, jos nebuvo tokios drastiškos, kad įstumtų Lietuvos ekonomiką į recesiją. Tai ekonomikos nuosmukio nebuvo“, – komentuoja N. Mačiulis.
Jis prideda, jog Lietuvai pavyko išvengti ir nekilnojamojo turto krizės, kuri pasireiškė kai kuriose kitose pasaulio valstybėse.
Tiesa, ekspertas pripažįsta, kad sandorių skaičius sumažėjo apie 15-20 proc. Tačiau tą labiau lėmė tai, jog 2021-2022 metais investicijos į nekilnojamąjį turtą buvo smarkiai išaugusios.
„Lietuva, panašu, kad išgyveno tą sunkiausią 2023 metų laikotarpį, kur ir Vokietijoj, ir Švedijoj kainos yra sumažėjusios 15 proc. Estijos ir Latvijos kai kuriuose segmentuose matome kainų korekciją.
Lietuvoje to nebuvo ir net ir sumažėjus sandorių skaičiui, mes negalime to pavadinti krize. Taip, kai kuriems nekilnojamojo turto vystytojams sunkiau parduoti, nekilnojamojo turto agentai turi mažiau darbo, bet tai nėra krizė“, – tvirtina ekonomistas.
Krizių ekspertas neįžvelgė ir darbo rinkoje, kadangi augo dirbančiųjų skaičius, vidutinis darbo užmokestis ir gyventojų perkamoji galia.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
