Viena vertus straipsnis labai teisingas. Mūsų šeimoj ne kitaip yra... Tėvas nuolat reikalauja gerai elgtis, jį gerbti ir jo klausyti (BESĄLYGIŠKAI, net nepriklausomai nuo to ar jo reikalavimai yra teisingi ir teisėti), bet pats elgiasi visiškai priešingai ir, gaudamas priekaištus dėl savo blogo elgesio, atrėžia, kad jis turi teisę taip elgtis (priešingai nei iš vaikų reikalauja) ir, kad vaikai prieš jį turi užsičiaupti ba į snukį gaus... Ką sėjo ir sėja, tą ir pjauna, bet dėl savo elgesio rezultatų niršta ant kitų - uošvės, svainio (kuris visai ne prie ko), vaikų, žmonos, jei ši kuo jam įtikti nesugeba ir pan. O pats su savim absoliučiai nieko nedaro, nors jam mažų mažiausiai dėl psichikos sutrikimų psichiatrijos skyriuj reik pagulėt... Dabar ir aš valgau ne tik savo durnysčių vaisius, bet ir turiu tokias problemas ir ydas, kurios yra ir jo blogo elgesio pasekmės. Tačiau, iš kitos pusės žiūrint, ar tik šis straipsnis nebus parašytas siekiant kažkokių iš prigimties blogų tikslų? Toks klausimas kilo kai straipsnis pakvipo norvegiška vaikų teisių sistemos logika. Pas juos labai mėgstama atiminėti vaikus iš normalių šeimų (ką čia apie asocialias, kurių, turbūt net neliečia, nes ten vaikai ir taip sugadinti?), tėvams priklijuoti asicialių ir psichiškai nesveikų bei savo vaikų auklėti neįgalių asmenų etiketes ir vaikus atiduoti gėjams, lesbietėms ir dar galas žino kokių pakraipų veikėjams, atimant iš vaikų bet kokią galimybę normaliai vystytis (stebuklas, jei dar įstatymiškai taip sužalotiems vaikams leidžiama vidurinę baigti)...

Kai mokyklose svarbiausia pamoka - išmokyti vaikus naudotis prezervatyvais ir kontracepcija - tokių vaikų ateitis liūdna. Kad būti tėvais, žmonės turi būti subrendę ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Kai vaikai pradeda lytinį gyvenimą nuo 14 metų, jiems dvasiškai subręsti nėra jokių šansų. Taip, kad, ką sėjame, tas ir užauga. Matyt valstybės politikams, formuojantiems švietimo sistemą, tokia situacija yra labai naudinga.

jei valstybė neleidžia auklėti tėvams vaikų, tegu pati ima auklėti