Žurnalistas pasakoja, kad Zaporižėje iš autobusų išlipę kai kurie žmonės atrodo sutrikę ir nustebę. Vis dėlto visų veiduose matyti palengvėjimas, kad jie išgyveno ir yra saugūs.
Štai Oksana į Zaporižę atvyko su dviem vaikais, kelias savaites praleido po žeme. Ji pasakoja, kad manė, jog iš gamyklos žmonės niekad neišeis gyvi.
„Jie nuolat bombarduoja „Azovstal“. Jie naudoja reaktyvinius lėktuvus. Kai buvome evakuoti, tuo metu buvo ramu, bet buvo labai baisu, nes du mėnesius jie mus bombardavo iš trijų pusių – iš jūros, iš oro ir graižtviniais sviediniais“, – kalbėjo ji.
Evakuacijos misija prasidėjo penktadienį. Įkalintiems žmonėms teko ropštis per elektrinės griuvėsius. Gamyklos teritorija buvo tiesiog nusiaubta.
Galiausiai evakuotieji buvo nugabenti į stovyklą Rusijos okupuotoje teritorijoje, kur jie buvo apieškoti ir paimti jų pirštų atspaudai. Tik tada jiems buvo leista išvykti.
Tačiau vis dar baiminamasi dėl tų, kurie liko įstrigę gamykloje. Pasirodo naujų pranešimų apie žiaurumus neatpažįstamai sugriautame mieste. Mariupolyje tebėra likę 100 tūkst. civilių gyventojų, jie gyvena tiesiog siaubingomis sąlygomis, rašo A. Rossi.
Pagalbos palapinėje žurnalistas susitiko su Marina. Ji vis dar negali patikėti, kad pateko čia su savo vaikais. Savo telefone rodo nuotraukas, kurias slapta per daugybę Rusijos kontrolės punktų išsinešė SD kortelėje. Kaimynystė sugriauta, mieste atsirado naujos kapinės.
„Moteris iš mano kvartalo buvo susprogdinta ir jie ją tiesiog uždengė. Niekas jos nelietė, nes apšaudymas buvo visą laiką ir niekas negalėjo ten eiti“, – prisiminė ji.
„Be to, jos kūnas buvo suplėšytas ir žmonėms buvo šokas rinkti gabalus. Ji taip gulėjo 20 dienų, o jos palaikus ėmė ėsti gyvūnai“, – pasakojo moteris.
„Azovstal“ gamykloje vis dar yra daug įstrigusių civilių ir daug kovotojų, kurie atsisako pasiduoti. Kas jiems nutiks, niekas nežino, tačiau Rusija atnaujino gamyklos puolimą – dėl to šiuo metu neįmanoma į saugią vietą išgabenti daugiau žmonių.
