Be abejo, Pasvalio rajono žmonėms įsiminė ir komandos triumfas 2017-2018 m. BBL sezone bei daugybė miestelį per daugiau nei dešimtmetį aplankiusių legionierių. 2014–2015 m. sezone Manto Šerniaus treniruojama ekipa reguliarųjį LKL sezoną baigė 4 vietoje, tačiau perkopti ketvirfinalio barjero atkrintamosiose taip ir nepavyko.
Prieš patekdami į LKL pasvaliečiai šešerius metus grūmėsi NKL pirmenybėse, kurias galiausiai laimėjo 2010-2011 m. sezone. Nacionalinėje lygoje triumfavę pasvaliečiai žaidė pereinamąsias rungtynes su Palangos „Naglio-Adakrio“ komanda, tačiau pralaimėjo seriją 1:2. Visgi tą pačią vasarą klubas įgijo teisę žaisti LKL, kai komerciniu principu nusipirko vietą iš pirmenybes palikusio Vilniaus „Perlo“ klubo.
LKL minimalaus biudžeto didinimas – kilpa mažiesiems LKL klubams?
Dar šiemet norint žaisti LKL čempionate, klubams buvo reikalinga surinkti bent 600 tūkstančių eurų biudžetą. Nuo ateinančio sezono minimalus biudžetas buvo pakeltas iki 800 tūkstančių, tad mažesnių miestelių klubams tai tapo nemenku iššūkiu.
A. Burkevičius įsistikinęs, kad LKL keliama klubų biudžetų didinimo kartelė ateityje užkirs kelią rajonų žmonėms matyti aukščiausio lygio krepšinį.
„Ta suma kilo palaipsniui. Pradžioje buvo 400 tūkstančių, tiek buvo įvertinta ir licencija pagal minimalią metinę sumą biudžete, paskui padarė 600 tūkst. ir šiemet ji pakilo iki 800 tūkst. Mes gal būtume ir sukrapštę tuos 800, bet esmė ne tame. O tame, kad su mažiausiu biudžetu tu palieki tik dalyvis ir negali siekti rezultatų, užsibrėžti kažkokį tikslą į atkrintamąsias papult ar dar kažkur. Palieki patrankų tokia mėsa ir kam to reikia?, – nusivylimo pastarųjų metų klubo rezultatais neslėpė A. Burkevičius. – Aš manau, kad dabar tik Kėdainiams bus sunkiau surinkti minimalų biudžetą, o visos kitos komandos jau lipa per milijoną. Įdomu, kad apskrities centras Alytus neturi komandos, bet jie turi galimybę ir jie tikrai kažkada tikriausiai ir sugrįš, bet mažesni rajonai jau tikrai nebeturės galimybės ateiti iki LKL, nes aš manau, kad po dviejų metų vėl tą minimumą temps aukštyn. Ir tokiu atveju rajonų komandoms tikrai čia yra neįgyvendinami dalykai“.
Bankrotų virtinė šalies krepšinyje
Su finansinėmis problemomis pastaraisiais metais susidūrė ir daugiau LKL klubų. Praėjusiais metais bankrutavo nuo 2008–2009 m. LKL pirmenybėse dalyvavęs ir gausesniais laimėjimais už Pasvalį galėjęs pasigirti Prienų klubas. Klubo valdymą perėmęs naujasis savininkas Marius Milaševičius buvo pasiryžęs išsaugoti didįjį krepšinį Prienuose, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ankstesnių klubo vadovų paliktos skolos yra nepakeliamos. Pasitraukdamas iš lygos prieniškis „BasketNews“ portalui atskleidė, kad Prienų komandos skolos pasiekė net 1,4 mln. eurų.
Panašus likimas ištiko ir vos pusantrų metų LKL pirmenybėse išsilaikiusį „Gargždų“ klubą, kuris savo veiklą baigė praėjusio sezono viduryje. Per trumpą laiką „Gargždų“ skolos žaidėjams ir treneriams perkopė 200 tūkst. eurų ribą, tad neatsakingai savo finansus tvarkantį klubą atsisakė remti Klaipėdos rajono savivaldybė. Pasitraukdamas iš lygos klubo vadovas Ovidijus Jakubaitis įvardijo, jog tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko ekipa nebegali gyvuoti.
Nors pastaraisiais metais Pasvalio klubo biudžetas buvo vienas mažiausių LKL pirmenybėse, tačiau šios komandos finansai buvo tvarkomi kone nepriekaištingai. Klubas laiku mokėdavo atlyginimus žaidėjams, o palikdamas lygą ir uždarydamas viešąją įstaigą „Pasvalio krepšinio klubas“ A. Burkevičius žada nepalikti nė vienos skolos.
„Mes turėjome tokią tvarką, kad niekada nepirkome, nesiderėjome su žaidėju, kol mes neturėjome tos sumos, kad mes galime jį paimti. Suteikdavome reklaminį plotą rėmėjams ir kažkaip išsikrapštydavome tuos pinigus. Niekada neviršijome savo galimybių, visą laiką dirbome pagal realią situaciją: turime 50 tūkstančių, už tiek ir perkame tą žmogų. Neturime, tai reiškiasi negalime jo turėti. Mes iš viso paliksime įmonę, ją uždarysime neturėdami jokių skolų. Tuo labiau čia toks nedidelis miestelis ir nejau paliksi kažkam skoloi iš vietinių, tai čia juk išvažiuoji kažkur į miestą, į parduotuvę, visus pažįsti. Žmogaus tau visą laiką eis iš paskos, sakys esi skoloje, norisi kažkaip, kad to nebūtų.
Rezultatai prastėjo ir dėl per vėlai įsisavinamo biudžeto
Net dešimt metų nuo pat atėjimo į LKL Pasvalio klubo rezultatai buvo stabilūs – kovingi aukštaičiai visada patekdavo tarp aštuonių stipriausių lygos komandų, o pirmą sykį to nepavyko įgyvendinti tik 2021-2022 m. sezone.
Būtent po šio sezono prasidėjo nesėkmių ruožas, kuris prąsitęsė pernai ir šiemet, tad „Pieno Žvaigždžės“ jau trečius metus liko už atkrintamųjų brūkšnio. Per šiuos metus ekipą treniravo Mantas Šernius, Ramūnas Cvirka ir Aurimas Jasilionis, tačiau visiems jiems nepavyko pateisinti klubo vadovų ir rėmėjų lūkesčių.
Pasvalio klubas taip pat pastaraisiais metais vėliau už kitas komandas pradėdavo komplektuoti savo sudėtį, kas taipogi prisidėjo prie vis ilgėjančios nesėkmių grandinės.
„Yra ne viena problema, o eilė problemų tai taip ir gaunasi. Rėmėjai irgi aišku nori, kad būtų rezultatai. Nuo tada kai atėjome į LKL 2011 metais „Pieno Žvaigždžės“ buvo iškėlusios tokią programą dešimties metų, kad tą laikotarpį mes dalyvaujame šimtu procentų, o po to žiūrime, kaip Dievas duos. Visą laiką, kai patvirtindavome biudžetą, mes jį per vėlai gaudavome ir negalėjome daryti tęstinumo. Pernai mes ir pradėjome komplektuotis pačioje liepos pabaigoje, – atsiduso ilgametis LKL klubo vadovas. – Kas iš to, nes dauguma žaidėjų jau būna išėjusių kitur, pasirašiusių kontraktus, trenerių jau nieko gero nebelieka, nes visi jau turi darbus“.
Krepšinio klubo veikloje A. Burkevičius dalyvavo nuo pat jo sukūrimo 1999 metais, kai Pasvalys pradėjo žaisti Lietuvos krepšinio C lygoje. Vėliau kilo laiptais iki Lietuvos krepšinio B lygos, kas buvo dabartinės RKL lygos atitikmuo. Daugiau apie LKL klubo 13 metų besitęsusį gyvavimą ir įdomias pasvaliečio patirtis krepšinyje skaitykite interviu.
Kiek pastaraisiais metais klubas egzistavo vien dėl jūsų iniciatyvos? Galbūt vis labiau pajautėte, kad tai rūpi tik jums vienam, taip pat gal „Pieno žvaigždžių“ įmonės suinteresuotumas ėmė mažėti?
– Gal ne visiškai vienas, bet atsakomybę nešiau vienas. Negali sakyti, kad visi mane paliko. Buvo žmonių, kurie tikrai man padėjo, „Pieno žvaigždės“ nepametė, o savivaldybė tiesiog neturi galimybių daugiau paremti. Yra rajonas su tokiu biudžetu savivaldybės, plius visiems kyla klausimų, kodėl kitoms sporto šakoms mažai duoda, bet čia sutikime, kad pagal sporto populiarumą krepšinis Lietuvoje yra pirmas. Aišku, buvo kalbų, kad Burkevičius blogai sukomplektavo, kad reikia pastatyti kitą žmogų. Prašau pastatykite, bet kažkaip nėra to kito žmogaus. Jei tik yra pinigų, statykite ir darykite, bet matote, kad tų pinigų nėra.
Ar šis pasitraukimas reiškia, kad pasitraukiate iš krepšinio tiek LKL, tiek NKL ir RKL lygiu ir tiesiog daugiau krepšinio Pasvalyje nebebus? Taip pat esate sukaupęs nemažą darbo patirtį komplektuojant krepšinio komandą, dirbant su rėmėjais ir galbūt svarstysite galimybę panašaus pobūdžio darbo ieškotis kituose klubuose?
– Dėl to šiek tiek ir gaila, kad praktiškai Pasvalys išsitrins iš krepšinio žemėlapio. Apie save dabar žinokite negalvoju, nes norisi užbaigti visus tuos galus likusius, susitvarkyti su tuo įmonės turtu – yra butai, kurie buvo nuomojami, dar kažkas tai. Pabaigti įsipareigojimus, padengti likučius visus likusius ir tikriausiai, kad mes uždarinėsime tą įmonę. Norisi pailsėti, nes jūs supraskite, kad čia yra trylika metų LKL, bet prieš tai dar buvo vienuolika su viršum metų žemesnėse lygose. Tai norisi kažkokio poilsio šiek tiek ir pusę metų negalvosiu nieko.
Kokie buvo Jūsų paskutiniai pokalbiai su „Pieno Žvaigždžių“ įmone? Koks buvo jų požiūris, kad klubas užsidaro?
– Tas klubas ir yra jų nuosavybė pagrinde, tai jų nuomonė buvo, kad nebedalinti pinigų, nes ir taip jie per tuos trylika metų LKL tikrai daug išleido, reikia atiduoti jiems pagarbą ir pasakyti ačiū. Reta įmonė Lietuvoje tokią sumą per trylika metų rėmimui atiduoda – kasmet apie 400-500 tūkstančių eurų.
Galbūt „Pieno Žvaigždžės“ dabar gali paremti kažkokią kitą Aukštaitijos komandą?
– „Lietkabelis“ visada gaudavo kažką iš jų, nes ten yra gamykla Panevėžyje, tai gal dabar parems, nežinau... Čia jų reikalas, aš negaliu kištis, aš tik galiu numanyti ar spėlioti, bet kam man dabar spėlioti. Čia jų reikalas ir jeigu kažkas gražiai mokės paprašyti, tai gal ir parems kažką.
Kuris jums buvo pats įsimintiniausias Pasvalio klubo sezonas?
– Aišku malonu, kai buvome mes reguliariajame sezone ketvirti, tikrai malonu, kai tu gali stovėti tarp didžiųjų miestų garbingoje vietoje. Dabar visa lyga eina link pinigų ir tas normalu yra. Norint meistriškumo lygį pakelti vis tiek turi didesnę sumą aukoti, o Pasvalys toks rajonas, miestelis, kad jis jau nebegali patempti. Lankomumas irgi svarbus, nes žmonės nori pergalių, o jeigu jų nėra, tai geriau įsijungs televizorių ar tiesiog pažiūrės rezultatą.
Prieš praėjusį sezoną atrodė, kad šiųmetė komanda patobulėjo tiek trenerių štabe, tiek žaidėjai buvo surinkti labai simpatiški. Kas lėmė, kad LKL likote paskutiniais?
– Pradžia atrodė tokia kaip ir nieko, visi nori, visi atsiduoda šimtu procentų, bet kažkaip užstrigome su gynyba, negalėjome sutvarkyti gynybos ir viskas ėjo per puolimą. Paskui išvažiavo Brandonas Tabbas, tai ir įmesti buvo sunkiau jau, o šiaip tai viskas dėl gynybos nebuvimo.
Pasvalyje antraisiais metais atsiskleidė Martynas Arlauskas. Tai turbūt viena smagiausių pastarųjų metų sėkmės istorijų?
– Malonu, kad kažkas tai iš tų krepšininkų gauna naudą iš to klubo, ne tik pinigus, bet ir kitokią naudą. Išauga, pradeda žaisti, o Arlauskui pradžioje gal psichologinių problemų buvo, gal prieš du metus kai atėjo jis buvo užsisėdėjęs per daug NCAA. Patirties mažai, nes vis tiek užsisėdėti yra blogai, tas pats kas traumą ilgalaikę turėti. Čia atvažiavus pirmus metus prie Ramūno Cvirkos buvo sudėtingiau, nes po pirmos klaidos gal sodindavo. Aurimas Jasilionis duodavo jam klysti pora kartų ir po trečios klaidos neišimdavo. Sezono pradžia buvo labai gera, paskui pasėdo žmogus po naujų metų.
Per trylika metu gan nedaug pačių pasvaliečių pravėrė LKL komandos duris? Kur matote problemą, kodėl nepavyko daugiau vietinių talentų išauginti?
– Problema tame, kad mes mažai grupių turime Pasvalyje krepšinio. Turime ir patalpų trūkumą, nes šitą salę pasiima daugiau profesionalus sportas rankinis ir krepšinis ir dar kai kas. Ir tų vaikų nėra per daugiausiai, nes miestelis tik 6 tūkstančių gyventojų ir norime, kad čia atsirastų žvaigždė. Tai atsitiktinis dalykas, o jeigu jau vaikas labai gabus, tai turėtų ir išeiti jaunas būdamas į profesionalesnę vadybą su vaikais, kaip į „Žalgirio“ dublerių komandą ar į kitą stiprią sporto mokyklą, kur sistema yra visai kita.
Kaip norėtumėte, kad LKL sirgaliai prisimintų po dešimties metų Pasvalio klubą. Kokia buvo „Pieno Žvaigždžių“ vizitinė kortelė ir bendrai komandos palikimas šalies krepšinio istorijoje?
– Vis tiek istorija yra, iš jos jau neištrinsi – yra statistikos, yra per tiek metų filmuotos medžiagos ir istorija ta išlieka, jinai ir išliks. Galbūt ja vietiniai pasidomės po 10-20 metų, prisimins, kas čia buvo, kas čia vyko. O kam ten labai įdomu iš Klaipėdos ar iš Vilniaus kažkokiam žmogui, ar čia buvo kažkas ar nebuvo. Tai čia gali būti įdomu tik su ta veikla susiejusiems žmonėms.
– Kurios krepšinio asmenybės per šį laikotarpį įsiminė labiausiai?
Aš nenoriu išskirti labai. Buvo visokių žmonių: ir gerų ir šiaip visokių, kurie kaprizingi, sunkaus charakterio žmonės. Matėme visokių gudruolių ir mandruolių, bet šiaip patirtį vertinu teigiamai, nes koks žmogus yra su tokiu reikia dirbti ir bendrauti, apsikarpyti. Ir aš nesu švenčiausias ir tobuliausias, ir pas mane yra charakteris, gal kiti žaidėjai irgi pyksta ant manęs, kad kažkam kažko nepadariau, kai kažko užsimanė. Bet tas kas buvo sutartyje įrašyta, nes šimtu procentų įvykdėme.
Kaip šeima reagavo, kad liksite be krepšinio, nes tai vis tiek užėmė didžiausią jūsų laisvalaikio dalį?
– Žmona, kaip žmona, nes aš sprendžiu savo veiklos likimą. O su vaikais dar net neteko akis į akį susitikti ir pabendrauti, bet gal vasaros pabaigoje kažkada susieisime.
