Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais ji pasidalijo meilės istorija.
Zofija prisipažįsta, kad viskas įvyko netikėtai: „Jis buvo klientas mano kavos kavinukėje. Ilgą laiką mane stebėjo, ateidavo vakarais, kuomet aš visa nusikalusi tvarkydavausi kioską, o jis man šypsodavosi ir atsisveikinant pavadindavo „darling“.
Aš į jį kaip į pasimatymų draugą nežiūrėjau, net pykau ant jo, mat jis vis cukraus popierėlius palikdavo ant kiosko kampo, o aš turėdavau eiti rinkti „ponuliui“, bet vieną dieną man parašė kolega, jog apie mane vis kalba gražiai vienas klientas, o aš paklausiau: „Didelė nuriebinta kava?“ Matyt, jaučiau, kas čia toks. Ir kai pamačiau jį, tik pasitikslinau, sugėdindama jį. Tą patį vakarą vyrelis grįžo su verslo kortele rankose.
Prieš paimdama kortelę pasakiau, jog turiu prisipažinti. „Aš esu trans moteris.“ Jis pasakė, kad tame nemato nieko blogo. Ir visai netrukus, kitą dieną, mes ėjome gerti tamsaus alaus. Norėjau suprasti, ką jis matė manyje ir vėliau jis man išsidavė, jog jis matė savo svajonę, net nežinodamas ir nenumanydamas apie mane.“
Tiesa, šis naujasis jos mylimasis pakeitė ir jos mąstymą apie vyrus. „Taip viskas ir susiklostė, mažais žingsniukais. Aš į jį rimtai nežiūrėjau, nes man sunku pasitikėti žmonėmis, o ypatingai – vyrais. Bet jis visada manęs laukė ir laukia“, – džiaugėsi Zofija.
Ji tikino, kad jos vaikinui nė kiek nerūpi, kad ši yra trasnlytė moteris: „Jis labai mane palaiko ir nori, kad jausčiausi patogiai ir saugiai su juo. Jis net gi nešioja mano Zofija.Witch tinklapio sukurtą apsipirkimų krepšį – „Protect (Trans) Women“. Pristato mane savo kolegoms, draugams.“
Tiesa, kiek anksčiau Zofija yra pasakojusi apie savo tapimą moterimi.
Laimės paieškos svetur
Šiuo metu Zofija laimės ieško Londone. Anot jos, dar nėra aišku, kiek ji čia užsibus. „Man gan keblu kalbėti apie tai, kur šiuo metu esu ir ką veikiu, nes jaučiuosi pernelyg spontaniška. Mėgstu sakyti, kad šiandien esu čia, o rytoj – jau kitame pasaulio krašte“, – juokėsi ji.
Tiesa, moteris Londone yra barista, tačiau savo pašaukimą jaučia kur kitur. „Mano šiuometinė misija, atsidavimas ir kūryba yra mano tinklaraštis, ir kova už transseksualių žmonių teises.“
Gyvendama Lietuvoje Zofija vesdavo vizažo pamokas, tačiau šią karjerą jai teko palikti. „Taip gavosi, kad Londone makiažo industrijoje darbo iš karto neradau, o vėliau gyvenimo vėjai mane privertė išbandyti save kitose sferose, o dėl to tikrai nesigailiu. Darbą su makiažu pradėjau dar būnant mokykloje ir gyvenant gimtinėje.“
Zofija tvirtai žino, kad neprapuls ir svetur, nes yra užsispyrusi. „Šiuo metu jaučiuosi beribė, nes žinau, kad galiu išmokti daryti bet ką, kas man tikrai patinka. Save laikau talentinga ir žingeidžia. Turbūt todėl savo klaidžiojimus amatuose ir profesijose bei nežinojimus, ką veiksiu ateityje, priimu kaip laisvę ir galimybę save atrasti iš naujo“, – atviravo ji.
Pabėgimo iš Lietuvos priežastis
Ji pasakojo, jog sukurtas Zofijos personažas gyveno visuomet jos viduje. „Ji tik telaukė, kol išgirsiu jos šnabždesius, verkimus ir maldas, kol atsigręšiu į ją ir leisiu jai gyventi. Gyventi savo tikrą ir nesuvaidintą gyvenimą. Tai nebuvo kažkoks tai nušvitimas. Pavadinčiau tai mažais, bet viską iš esmės keičiančiais ir itin ryžtingais žingsniais savęs link.“
Tiesa, Zofija prisiminė ir pirmuosius žingsnius, kuomet ji suprato, kad nori pakeisti lyti. „Buvau Paryžiuje...Su drauge vaikštinėjome po naktines gatves... Apsirengiau kailinius, aukštakulnius ir mano skruostus rėžė anglies spalvos plaukų perukas bei lūpas išryškino raudonos spalvos lūpų dažai. Tuomet aš jaučiau, kad iš tiesų gyvenu, kad būtent to noriu gyvenime. Kitą dieną po grįžimo iš Paryžiaus aš nusprendžiau, jog noriu išvykti gyventi į užsienį. Po kelerių mėnesių, pirmąją vasaros dieną, aš jau buvau Londone, kurio gatvėmis žengiau identifikuodama save, kaip „ji“, – prisiminimais dalijosi Zofija.
Ji prisipažino, kad dėl jokių sprendimų nesigaili. „Kvailai tikėjau, jog Lietuvoje transicijos pradėti negaliu, tačiau viskas priklauso tik nuo mūsų vidinės laisvės ir ryžto. Dabar į tai žvelgiu kiek kitaip, tačiau dėl savo sprendimo nesigailiu. Be galo myliu Lietuvą, be to, neseniai joje po savo transicijos pradžios lankiausi pirmąjį kartą, darbo – modeliavimo reikalais, taip pat teko aplankyti savo artimuosius.“
Moteris teigė, kad pasimatyti su artimaisiais nebuvo lengva. „Privalėjau tam pasiryžti, po metų su puse laiko. Užsienis leido sustiprėti kaip asmenybei, pažinti save iš naujo, išmokti būti su savimi, savyje atrasti geriausią draugę.“
Virtimas į moterį – hormonų terapija
Šiuo metu moteris laikosi hormonų terapijos. Tai vyro virsmas moterimi arba moters virsmas į vyrą. „Keliaujant hormonų terapijos keliu keičiasi riebalų išsidėstymo zonos, nyksta arba lengviau auga raumenys. Kinta kūno plaukuotumas. Transseksualioms moterims auga krūtys, klubų zona, o vyrams – žemėja balso tonas, ima formuotis raumenys.“
Tiesa, ji teigė, kad pasikeičia ne tik žmogaus išorė, bet ir vidus. „Keičiasi mintys ir pasaulio suvokimas, atsiranda didesnis jautrumas, kinta emocijų pasaulis, išgyvenimų matymas.“
Anot Zofijos, ji dar nėra pasidariusi lyties keitimo operacijos, o ir artimiausiuose planuose jos nėra. „Norint atlikti šią operaciją, reikalinga pabaigti hormonų keitimo terapiją, kuri užtrunka tris metus. Transicijos pradžia buvo sudėtinga emociškai. Tuo metu jaučiausi be galo laiminga, nepaisant to, kas vyko ir ko mane mokė gyvenimas. Jis mane mokė be galo daug ir skaudžiai, jog antros pamokos tai pačiai pamokai išmokti nereikėtų“, – atviravo ji.
Dėmesys ir kritikos lavina
Zofija pasakojo, jog dėmesio ji susilaukia įvairiausio. „Pasiūlymų daug gaunu. Nuo kvietimo vakarienei iki tiesioginio kvietimo permiegoti. Liūdna, bet žmonija praranda savo žmogiškumo savybę, kadangi vienintelis dalykas, kuris mus skiria nuo gyvūnų – valia. Valia susilaikyti nuo instinktų, kuri – žūva. Todėl tikiu, jog nelaisvė, tiek per didelė laisvė, mus savotiškai žlugdo ir verčia degraduoti. Šiuo metu to dėmesio taip nebevertinu, kaip jį vertinau anksčiau, nes dabar vertinu save, laiką su savimi .“
Tiesa, ji prisipažino, jog tapimas į moterį pareikalavo daug ir neigiamos aplinkinių reakcijos. „Buvo visko, bet tikriausiai įžeidžiančių komentarų nesulaukia tie, kurie savo gyvenime dėl savęs iš viso nieko nedaro, todėl dabar to taip stipriai nesureikšminu, o kartais net nusijuokiu, nes man teko suprasti, jog problema slypi ne manyje, o tuose žmonėse, kurie drįsta teisti mano gyvenimą, užuot išdrįsę pažvelgti į savuosius “, – prisipažino Zofija.
