• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu kava auginama 76 pasaulio šalyse. Dažniausiai kavamedžių plantacijas galima pamatyti atogrąžų rajonuose: Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Lietuvos klimatas šiam augalui nėra draugiškas, tačiau namų sąlygomis šį augalą išauginti įmanoma.

Šiuo metu kava auginama 76 pasaulio šalyse. Dažniausiai kavamedžių plantacijas galima pamatyti atogrąžų rajonuose: Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Lietuvos klimatas šiam augalui nėra draugiškas, tačiau namų sąlygomis šį augalą išauginti įmanoma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie kavos kelią pasakoja „Kavos draugas“ vadovas Aurimas Vainauskas, kuriam Lietuvos klimato sąlygomis pasisekė išauginti kavamedį, bei Ignas Dombrauskis, iš Lietuvoje subrandintų kavos pupelių paruošęs pirmąjį Lietuvoje augintos kavos puodelį.

REKLAMA

„Iki pirmojo derliaus kavamedį reikia puoselėti ketverius metus, tačiau jį auginant namų sąlygomis, pirmojo kavos uogų derliaus sulaukėm praėjus septyneriems metams“, - pasakoja A. Vainauskas.

Vienas iš svarbiausių etapų visame kavos kelyje yra apdorojimas. Šis etapas kavai gali suteikti subtilų skonį arba atvirkščiai, neteisingai jį atlikus - iš kavos pupelių atimti potencialą tapti aukščiausios rūšies kava. Galima išskirti du pagrindinius kavos apdorojimo metodus: sausąjį bei drėgnąjį. Pastarasis yra labiausiai paplitęs kavos apdirbimo pramonėje.

REKLAMA
REKLAMA

Drėgnojo apdorojimo pradžioje pirmiausiai atskiriamos sunokusios kavos pupelės nuo žalių. Tai įgyvendinama uogas patalpinus į specialius vandens rezervuarus. Rezervuaruose prinokusios kavos uogos nuskęsta, nes yra sunkesnės, o sudžiūvusios kartu su visais nešvarumais lieka vandens paviršiuje.

„Atskyrus gerąsias pupeles nuo blogų kuo greičiau nuimamas minkštimas, nes kitu atveju fermentacijos proceso metu yra prarandama kavos kokybė. Kavą apdorojant pramoniniu būdu minkštimas nuimamas specialiais aparatais, tačiau galima tai atlikti ir rankomis“, - patirtimi dalijasi Ignas Dombrauskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išlukštentoje uogoje dažniausiai randamos dvi kavos pupelės, tiesa, galimas variantas, kad bus viena arba trys. Pupelės dar būna su apvalkalu. Sekančio etapo metu kavos pupelės vėl patalpinamos į vandenį. Šio proceso meto vyksta naudingasis fermentacijos procesas, suyra likęs apvalkalas bei antrą kartą įvyksta gerų ir blogų pupelių atskyrimas. Priklausomai nuo fermentacijos temperatūros, kavos porūšio, kavos kiekio bei kavos sunokimo lygio, fermentacijos etapas trunka nuo 6 iki 72 valandų.

REKLAMA

Pasibaigus fermentacijos procesui kavos pupelės nuplaunamos vandeniu. Pupeles apdorojant pramoniniu būdu jos yra praleidžiamos per specialius šliuzus, kurių pagalba jos yra nuplaunamos bei atskiriamos viena nuo kitos.

Pasibaigus fermentacijai kavos pupelėse lieka apytikriai 50-60% drėgmės. Sekantis kavos apdorojimo etapas – džiovinimas, skirtas sumažinti drėgmę pupelėse. Džiovinimas užtrunka nuo trijų iki dvidešimties dienų. Trukmę stipriai lemia gamtinės sąlygos, temperatūra, drėgmės lygis, vėdinimas. Džiovinimas pasibaigia, kai kavos pupelių drėgmės lygis pasiekia 12%.

REKLAMA

Prasideda kokybės kontrolės etapas. Apdorotos pupelės skirstomos į sunkesnes ir lengvesnes. Kuo kavos pupelė sunkesnė, tuo aukštesnės rūšies kavą galima išgauti. Lengvesnės kavos pupelės signalizuoja apie prastesnį būsimą aromatą. Rūšiavimas ties tuo dar nesibaigia, pupelės suskirstomos ir pagal dydį.

Apdorojus bei surūšiavus kavos pupeles vyksta skrudinimas. Tai pagrindinis ir svarbiausias kavos kelio etapas. Skrudinant žalios pupelės virsta rudomis, formuojasi skonis ir spalva bei išsiskiria kavos aromatas. Kepinimo laikas ir temperatūra daro įtaką kavos paskrudimo laipsniui, kuris gali būti švelnus, vidutinis, tamsus ar labai tamsus. Pusžalės kavos mišiniai kepinami skrudinimo induose, karšto oro srove kaitinant tol, kol pupelių temperatūra pasiekia 190-230 laipsnių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Baigus skrudinimo procesą kava yra malama, rankiniu arba automatiniu kavos aparatu, tačiau geriausiai šią funkciją atlieka automatinis aparatas. Kava malama apytikriai 25 – 30 sekundžių“, - pasakoja „Kavos draugas“ specialistas Ignas.

Egzistuoja dar keletas veiksnių, kurie stipriai lemia galutinį gėrimo skonį. Aromatingai ir skaniai kavai itin svarbi vandens kokybė. Pilamas tik šaltas ir filtruotas vanduo. Pasirinkus prastos kokybės vandenį, kavoje gali jaustis sulfitų, metalų skoniai, gėrimas bus išsikvėpęs. Netinkamai paruoštas vanduo gali užgošti net ir pačios aukščiausios rūšies kavos aromatą.

REKLAMA

Kavą ruošiant rankiniu būdu svarbu atkreipti dėmesį į sumaltos kavos ir vandens santykį. Geriausiai skonis atsiskleidžia tuomet, kai 0.17 l. vandens tenka 7 – 9 g. maltos kavos.

„Norint patirti didžiausią malonumą geriant pasigamintą kavą, verčiau rinktis nuožulnesnių išlinkių bei storesnių sienelių keramikinius puodelius. Storesnės sienelės geriau išlaiko tinkamą temperatūrą kavos gėrimo metu“, – pasakojimą apie kavos kelią užbaigia Ignas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų