Buvęs liberalusis Lenkijos premjeras, valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) didysis priešas, naujienų savaitraščiui „Tygodnik Powszechny“ interviu davė tokiu metu, kai tarp Varšuvos ir Briuselio tvyro nesutarimai dėl įvairių problemų, tarp jų ir prieštaringų teismų reformų, anot Briuselio, keliančių pavojų teisinės valstybės principams. Praėjusį mėnesį ES dėl to pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Varšuvą.
„Privalumas būti Europos Sąjungoje PiS susitraukia iki mokėjimų balanso, visiškai negerbiant kitų privalumų, kaip bendroji rinka, teisinė sistema, garantuotas saugumas ir taip toliau“, – leidiniui sakė D. Tuskas.
„Kol nesame didžiausia įmokų mokėtoja, jiems būti joje verta. Taigi, galiu nesunkiai įsivaizduoti tokią situaciją: jei vieną dieną Lenkija atsidurs tarp didžiausių įmokų mokėtojų, Lenkijos vyriausybė nuspręs, kad atėjo laikas paklausti lenkų, ar jie tebenori, kad Lenkija būtų Europos Sąjungoje, ir tada labai stengsis, kad jie padarytų išvadą, jog su naryste reikia atsisveikinti“, – pridūrė jis.
Šią savaitę naujasis šalies premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) atleido savo gynybos ministrą Antonį Macierewiczių (Antonį Macerevičių) ir užsienio reikalų ministrą Witoldą Waszczykowskį (Vitoldą Vaščikovskį). Po ministrų kabineto pertvarkymo jis susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claudu Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), PiS siekiant pataisyti įtemptus santykius.
Praėjusį mėnesį D. Tuskas sakė, kad Briuseliui aktyvavus ES sutarties 7-ąjį straipsnį, atėjo „liūdna diena visiems“. ES tokių veiksmų ėmėsi reaguodama į „sistemines grėsmes“, kylančias Lenkijos teismų sistemos nepriklausomybei dėl dešiniojo sparno vyriausybės priimamų sprendimų.
Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.
Pasak D. Tusko, „PiS vis dar gali nutraukti tą krizę atsisakydama pokyčių teismų sistemoje“.
PiS vyriausybė teismų sistemos reformų ėmėsi vos atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje. Ji tvirtina, kad šios reformos būtinos siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities šešėlio.
Tačiau ES tvirtina, kad ji prieštarauja esminiams demokratijos principams ir įstatymo viršenybei, kurių laikytis Lenkija pasižadėjo įstojusi į ES.
„Briuselis tebeturi daugybę vilties – ne pasitikėjimo, kuris, deja, jau išblėso – kad Lenkija, nepaisant to, liks Europos Sąjungoje“, – pareiškė D. Tuskas.
