Jeigu koalicija bus suformuota iš socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir valstiečių, tikėtina, kad socialdemokratams teks iki 10-ies ministrų portfelių, 2–3 gali atitekti „Vardan Lietuvos“, o viena arba dvi ministerijos – valstiečiams. Be to, dar pasiskirstys ir komitetų pirmininkų pareigos Seime.
Vyriausybė. LSDP kandidatas į ministrus pirmininkus – partijos vicepirmininkas Gintautas Paluckas.
Užsienio reikalų ministerija. Kalbama, kad kandidatas į šią poziciją gali būti iš Prezidentūros. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė manantis, kad geriausia kandidatė į užsienio reikalų ministrus būtų jo patarėja Asta Skaisgirytė.
„Tikrai gali, nes ji yra geriausias (kandidatas – ELTA). Žinote, sakoma kartais, kad diplomatiškai reikia sakyti „vienas iš geriausių“. Aš sakau „geriausias“ – nediplomatiškai. Kadangi geriausias, tai natūralus prezidento noras matyti tokį žmogų savo komandoje“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda, paklaustas, ar jo patarėja A. Skaisgirytė, formuojanti naują Vyriausybę, galėtų pretenduoti į užsienio reikalų ministrus.
Savo ruožtu socialdemokratai į užsienio reikalų ministro poziciją siūlytų diplomatą, t. y. vieną iš ambasadorių, nurodė tv3.lt šaltinis.
Finansų ministerija. Socialdemokratų partijos užkulisiuose kalbama, kad finansų ministre gali tapti Rasa Budbergytė. Ją šioje pozicijoje matytų ir politologas Ignas Kalpokas.
„Tuo metu R. Budbergytę aš matyčiau vienoje iš dviejų pozicijų – arba finansų ministrės, arba ministrės pirmininkės“, – teigė ekspertas.
R. Budbergytė apie metus vadovavo Finansų ministerijai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje 2016 m.
Dar vienas realus socialdemokratų kandidatas – buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius. Nuo 2016 m. iki 2022 m. jis dirbo Lietuvos atstovu Europos audito rūmuose.
Krašto apsaugos ministerija. LSDP partijos užkulisiuose kalbama, kad krašto apsaugos ministro kėdė atitektų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narei Dovilei Šakalienei.
Puse lūpų užsimenama ir apie Juozą Oleką, tačiau keturis kartus ministru dirbęs politikas save matytų Seime.
Aplinkos ministerija. Šios ministerijos irgi nori socialdemokratai. Kalbama, kad aplinkos ministro kėdė galimai atiteks Aplinkos apsaugos komiteto nariui Linui Jonauskui.
„Nemuno aušra“ irgi svajoja patekti į valdančiąją koaliciją ir gauti šį aplinkos ministeriją, tačiau tai yra mažiau tikėtina. Aplinkosauga, kaip ir žemės ūkio sritis, anot partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, būtų tos sritys, kuriose jis pats esą galėtų pasitarnauti.
„Žemės ūkio sektorius, aplinkos apsaugos sektorius tai yra tai, ką šiandieną aš matau, kas yra blogiausia, per ketverius metus yra daugiausia padaryta žalos valstybėje. Tai mano patirtis ir mano žinios šiame sektorius galėtų prisidėti“, – žurnalistams po susitikimo su LSDP atstovais teigė R. Žemaitaitis.
Demokratai taip pat svajoja apie aplinkos ministro portfelį – juo esą galėtų būti aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ši ministerija dažniausiai atitenka partijai, kuri laimi rinkimus. LSDP partijos užkulisiuose garsiausiai skamba Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės pavardė.
43-ejų Seimo naujokė I. Ruginienė taip pat yra Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentė. Mykolo Romerio universitete I. Ruginienė yra įgijusi darbo teisės magistro laipsnį.
Tačiau šią ministeriją norėtų gauti ir S. Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“. Jie į socialinės apsaugos ir darbo ministrus siūlytų Liną Kukuraitį, kuris jau yra vadovavęs šiai ministerijai 2016–2020 m.
„Mes tikrai turime vieną iš stipriausių kandidatų – Liną Kukuraitį. Jeigu jie turėtų stipresnį, geresnį, tai, be jokios abejonės, toks sprendimas ir būtų priimtas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Sveikatos apsaugos ministerija. Ši ministerija gali atitekti partijai „Vardan Lietuvos“, kuri į sveikatos apsaugos ministrus siūlytų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorę Rolandą Lingienę.
Socialdemokratai dėl šios ministerijos dar galvoja. Tiesa, LSDP turi sveikatos srityje gerai žinomą žmogų – tai buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas, tačiau jis greičiausiai dirbtų Seime.
Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministru socialdemokratai planuoja skirti iš Jonavos kilusį Seimo narį Eugenijų Sabutį. Teisininko išsilavinimą turintis politikas yra buvęs Jonavos rajono meras, vicemeras.
Kitos ministerijos gali atitekti partneriams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jeigu ši ministerija atitektų demokratams, į ministro postą jie siūlytų edukologę Viliją Targamadzę.
Žemės ūkio ministerija. Šią ministerija norėtų gauti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Kaip žinia, žemės ūkio srityje veikia ir valstiečių pirmininko Ramūno Karbauskio verslas. Šis savo ruožtu įvardija Bronį Ropę.
„Tai mes turime B. Ropę, kur galiu absoliučiai aiškiai pasakyti, kad nėra Lietuvoje politiko, kuris sugebėtų atstovauti Lietuvos žemės ūkio interesus, taip, kaip B. Ropė, nes jo žinojimas Europos Komisijos, Europos parlamento, 10 metų darbas ten, tai yra toks turtas, kurį gavo politikas, kurio neturi daugiau niekas“, – įsitikinęs valstiečių pirmininkas R. Karbauskis.
Teisingumo ministerija. Realiausias įvardijamas socialdemokratų kandidatas – teisininkas Julius Sabatauskas.
Jeigu koalicijoje bus „Nemuno aušra“, į Teisingumo ministeriją galėtų eiti Agnė Širinskienė.
Teisingumo ministerija, kas mažai tikėtina, gali atitekti ir valstiečiams, o jai vadovauti eitų advokatas Ignas Vėgėlė.
„Tai galėtų būti I. Vėgėlė. Manau, kad kompetencijos prasme jisai pilnai šitoje situacijoje tiktų ir, atitinkamai, sunku pasakyti, kas gali įvardinti kokį nors geresnį teisininką, negu Igną, iš politikų ir dabartinių Seimo narių“, – pabrėžė R. Karbauskis.
Kultūros ministerija. Iš patikimų šaltinių tv3.lt sužinojo, kad LSDP gali rinktis net iš keturių kandidatų: buvusio Klaipėdos mero, muzikanto Vytauto Grubliausko, etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio, Kultūros komiteto nario Kęstučio Vilkausko ir Šarūno Biručio, jau dirbusio kultūros ministru A. Butkevičiaus Vyriausybėje.
„Vardan Lietuvos“ į kultūros ministrus siūlytų operos solistą, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovą Benjaminą Želvį.
Dėl kai kurių ministerijų dar svyruoja
Šiuo metu socialdemokratai svyruoja dėl Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Susisiekimo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų. LSDP partijos viduje yra numatę asmenis, kurie galėtų vadovauti šioms ministerijoms, tačiau pavardžių kol kas neįvardija.
„Vardan Lietuvos“ į vidaus reikalų ministro postą siūlytų Rasą Pavarienę, į ekonomikos ir inovacijų – Jekateriną Rojaką, į energetikos – Žygimantą Vaičiūną, į susisiekimo – Algirdą Butkevičių.
Yra ir tokių ministerijų, kurių kai kurios partijos nenorėtų.
„Tikrai nekišame nagų į švietimą, nes švietime, kad ir turime specialistų, nemanome, kad mes galėtume šiandien performuoti švietimo sistemą, kultūros sektoriuje, su mano kultūra nelabai aš ten galėčiau į tą kultūrą eiti, natūralus dalykas, nesuprastų manęs“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
Kas prisijungs į koaliciją?
Patikimo naujienų portalo tv3.lt šaltinio teigimu, LSDP sprendimas neturėtų būti kitoks nei planuota iš pradžių: koaliciją, tikėtina, sudarys socialdemokratai, demokratai ir valstiečiai su prie frakcijos prisijungusiais pavieniais parlamentarais (greičiausiai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS)).
Visgi fakto, kad bus pakviesti valstiečiai, kiti politikai iš LSDP negalėjo patvirtinti.
„Negaliu [patvirtinti], nes mes tik po to apsispręsime. Sprendimas šiandien (ketvirtadienį – red. past.) tik to po pietų“, – teigė gerai žinomas socialdemokratas.
Dar keli kalbinti LSDP nariai taip pat teigė laukiantys sprendimo ir nesantys tikri, kuri politinė jėga taps trečiuoju koalicijos nariu.
Tačiau Liberalų sąjūdžio koalicijoje greičiausiai nebus, mat partijoms sunku surasti sutarimą dėl dalies programinių nuostatų, be to, liberalai jau buvo valdžioje, o socialdemokratai nori suformuoti centro kairės Vyriausybę.
„Mes nesakome, kad neisime, mes spėjame, kad socialdemokratai nuspręs dirbti be mūsų, tai yra napkvies mūsų“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Galimai prijungs pavienius parlamentarus
Antradienį po LSDP susitikimo su LVŽS socialdemokratų kandidatas į premjerus G. Paluckas teigė, kad planas yra sudaryti stiprią valdančiąją daugumą bent iš 80 narių.
„Siekiame koalicijos, kuri būtų 80+ mandatų skaičiumi tam, kad ji būtų tvari“, – akcentavo jis.
Kadangi naujajame Seime LSDP iškovojo 52 mandatus, „Vardan Lietuvos“ – 14, o LVŽS – 8 vietas parlamente, sudėjus mandatus išeina tik 74 vietos.
Vadinasi, reikėtų prijungti kitus į Seimą išrinktus parlamentarus – tai patvirtino ir tv3.lt šaltinis.
Ne paslaptis, kad valstiečiai mąsto apie atstovus iš LLRA-KŠS. LVŽS derybinės grupės narė Aušrinė Norkienė patvirtino, kad valstiečiai kalbasi ir LLRA-KŠS dėl į Seimą išrinktų narių prisijungimo prie frakcijos.
„Kol parašai nepadėti, dar niekas nesutarta, žinote, kaip būna“, – antradienį Seime kalbėjo ji.
„Kalbėjome ir su pavieniais išrinktais Seimo nariais, kaip ir dauguma frakcijų šitame naujame Seime“, – pridūrė A. Norkienė.
Į naują Seimą išrinkti trys LLRA-KŠS kandidatai: Jaroslav Narkevič, Česlavas Olševskis ir Rita Tamašunienė.
Išsipildys ne visi Sauliaus Skvernelio norai
Antradienį po LSDP ir „Vardan Lietuvos“ susitikimo demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad socialdemokratams buvo „mažiau diplomatiškai“ pasakyta, ko jie nenorėtų kartu matyti koalicijoje.
Praėjusią savaitę S. Skvernelis leido suprasti, kad demokratai nenorėtų būti vienoje koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Visgi paklaustas, ar demokratai kalbėjo apie valstiečius, S. Skvernelis to nei patvirtino, nei paneigė.
„Mes neįvardijome savo lūkesčiuose konkrečios partijos pavadinimo. Mes išsakėme tuos lūkesčius, kurie buvo lūkesčių laiške, o šiandien galbūt mažiau diplomatiškai patvirtinome savo sprendimą“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Tiesiog buvo aiškiai pasakyta, tiesiai šviesiai, lietuviškai“, – pridūrė jis.
Portalo tv3.lt šaltinis šyptelėjo, kad formuojant koaliciją gali būti išklausyti ne visi S. Skvernelio norai. Žinant demokratų lyderio poziciją valstiečių atžvilgiu, galima suprasti, kad būtent šis noras nebus išpildytas ir LVŽS taps trečiąja koalicijos dėlionės dalimi.
Tačiau viena aišku – valdančiojoje daugumoje nebus Liberalų sąjūdžio. Kaip sakė šaltinis iš LSDP, ketvirtadienį ryte įvykusi socialdemokratų ir liberalų konsultacija suplanuota labiau iš mandagumo nei realių ketinimų suderinti programas ir kviesti liberalus į koaliciją.
Sprendimas – ketvirtadienį
Ketvirtadienį socialdemokratų partija pabaigs konsultacijas su būsimos valdančiosios koalicijos.
Sutartis dėl koalicijos turėtų būti pasirašyta iki šeštadienio imtinai, tačiau sprendimas jau bus žinomas ketvirtadienį.
„Šias diskusijas mes per šiandieną apibendrinsime ir priimsime sprendimą, kas yra kviečiamas į koaliciją, kas yra kviečiamas galbūt kitokiu formatu bendradarbiauti ir paremti valdančiąją koaliciją“, – ketvirtadienį žurnalistams po susitikimo su Liberalų sąjūdžio atstovais teigė G. Paluckas.
„Derybinė grupė kartu su mūsų partijos pirmininke tą klausimą išspręs ar formalizuodami tą mūsų posėdį, ar ne, tai čia nėra esminis dalykas. Bet mes tą sprendimą priimsime iki vakaro šiandieną“, – pažymėjo politikas.
Antradienį LSDP susitiko su „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS, trečiadienį – su „Nemuno aušra“, ketvirtadienį ryte – su Liberalų sąjūdžiu.
Socialdemokratai laimėjo Seimo rinkimus
Spalio 27 d. įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
