Harvardo medicinos mokykloje ir kituose JAV universitetuose dėstantis daktaras Ebenas Alexanderis JAV savaitraštyje „Newsweek“ paskelbtame straipsnyje rašo niekada netikėjęs vadinamaisiais priešmirtiniais potyriais, nes dėl savo profesinės veiklos manė žinąs, kokie procesai vyksta žmogaus smegenyse klinikinės mirties metu.
Klinikinę mirtį patyrusių žmonių, pasakojančių apie mistinius išgyvenimus, tarp kurių būdavo vadinamieji „išėjimai iš kūno“, patekimas į tunelį, kurio pabaigoje šviečia „amžinoji šviesa“, susitikimas su jau mirusiais artimaisiais ir kt., liudijimus, neurochirurgo manymu, buvo galima paaiškinti moksliniais argumentais.
Tačiau, pasak E. Alexanderio, viskas pasikeitė 2008-ųjų rudenį, kai jis pats pateko į komą. Krikščionimi save laikantis, bet iš tikrųjų pomirtiniu gyvenimu niekada netikėjęs vyras savaitę išbuvo ties gyvybės ir mirties riba, rašoma straipsnyje. Būtent tuo metu, pasak neurochirurgo, kai jo smegenų žievės dalis, atsakinga už mintis ir emocijas, nustojo funkcionuoti, jis pats leidosi į kelionę po pomirtinį pasaulį.
„Remiantis dabartiniu medicinos mokslo supratimu apie tai, kaip veikia smegenys ir protas, įsivaizduoti, jog komos metu mano sąmonė bent ribotai galėjo funkcionuoti, tiesiog neįmanoma, ką jau kalbėti apie labai ryškią ir tikslingą kelionę, – tvirtina gydytojas. – Nėra jokio mokslinio paaiškinimo, kad ištikus komai ir atsijungus mano smegenų žievei pačios smegenys toliau funkcionavo ir netgi leidosi į kitą, kur kas didesnę Visatą – išmatavimą, apie kurio egzistavimą niekuomet net neįtariau.“
Pasak E. Alexanderio, iš esmės jo patirti mistiniai išgyvenimai sutampa su daugelio klinikinę mirtį ir su ja susijusius keistus reiškinius apibūdinusių žmonių liudijimais. Neurochirurgas papasakojo, kad jo kelionė „anapus“ prasidėjo nuo to, kad jis sklandė aukštai debesyse, ir netrukus danguje pamatė skraidančias permatomas, spindinčias būtybes, paliekančias linijos pavidalo pėdsakus. Šios būtybės esą skleidė įstabius garsus, panašius į nuostabią dainą, taip, vyro manymu, reikšdamos jas perpildžiusį džiaugsmą ir palaimą. Tačiau šios būtybės esą nebuvo panašios nei į paukščius, nei į angelus.
Viena iš jų, turinti nepažįstamos moters pavidalą, tapo jo palydove po mistinę Visatą. Vyras tiksliai apibūdino jos išvaizdą ir aprangą. Bendravimas vyko be žodžių – informacija pasiekdavo jį tarsi vėjo gūsiai. Moteris jį nuraminusi ir pasakiusi, kad jam bus parodyta daug dalykų, tačiau kelionės pabaigoje jam teks grįžti atgal.
Ilgainiui palydovė jį atvedusi į „milžinišką tuštumą“, kurioje buvo visiškai tamsu, tačiau buvo jaučiama begalybė. Šis pojūtis esą buvo labai malonus. Dabar gydytojas mano, kad ši tuštuma buvo Dievo namai.
Po komos atsibudęs E. Alexanderis savo mistiniais išgyvenimais neskubėjo dalytis su kolegomis, sakoma pranešime. Jis ėmė lankyti bažnyčią, parašė knygą „Rojaus įrodymas. Neurochirurgo kelionė į pomirtinį pasaulį“, kuri JAV knygynų lentynose turėtų pasirodyti šio mėnesio pabaigoje.
„Aš tebedirbu gydytoju ir vis dar esu mokslo žmogus, tačiau giliai viduje labai skiriuosi nuo ankstesnio savęs, nes jau esu pamatęs tą naująją tikrovę“, – teigia E. Alexanderis.
