Remigijus RAINYS
Trakų rajono apylinkės teismas nutarė 2 mėnesiams leido suimti Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų kaimo gyventoją Ričardą Simanaitį (38 m.), kuris įtariamas tos pačios seniūnijos Adincavos kaime nušovęs savo sugyventinės motiną Genę Stankevičienę (50 m.).
Šautuvas mielesnis už moterį
Kai išsituokėlis Ričardas Simanaitis maždaug prieš 6 metus pradėjo draugauti su tame pačiame kaime gyvenusia Ramūne Stankevičiūte, prieš šią draugystę buvo ne tik tuo metu devyniolikmetės merginos artimieji, bet ir nemaža dalis Čižiūnų gyventojų. Nors gerokai už ją vyresnis miško kirtimo ir medienos ruošimo įmonės savininkas buvo laikomas pasiturinčiu, tačiau žmonės dar nebuvo pamiršę jo skyrybų su pirmąją žmona Gražina. Du vaikus sugyvenusi pora iširo, kai moteris daugiau nebegalėjo pakęsti išgerti mėgusio vyro smurto ir po skyrybų išsikėlė į Kauną. Ričardas liko gyventi savo tėvo, vietos laiškanešio Jono Simanaičio namuose. Senelis Jonas globojo ir su juo likusį anūką Karolį.
Vietiniai gyventojai nepamiršę ir R. Simanavičiaus jaunystės nuodėmių. Tuomet dar bene aštuoniolikmetis jaunuolis važiuodamas motociklu padarė avariją, žuvo jo pirmoji meilė Jolita. Nors šio seno, kalbomis apaugusio įvykio liudininkai tebetikina, kad dėl merginos mirties kaltas ir tuomet neblaivus buvęs Ričardas, tačiau jis lyg ir nebuvo nubaustas. Duomenų apie galimą ankstesnį R. Simanavičiaus teistumą neturi ir policijos pareigūnai.
Šiaip ar taip, R. Simanaitis sugebėjo pavergti merginos širdį ir parsivedė Ramūnę, į tėvo namus. Tačiau laimingas gyvenimas truko neilgai. Vis dažniau Ričardas į namus sugrįždavo girtas ir terorizuodavo jauną moterį. Ramūnei tekdavo ne tik išklausyti neužtarnautus, keiksmais palydimus priekaištus - sugyventinis ją ir mšdavo. Baisiausia R. Stankevičiūtei būdavo laukti iš medžioklės sugrįžtančio sugyventinio. Dažniausiai į namus įvirsdavo neblaivus ir savo moterį gąsdindavo šautuvu. Vieną ginklą jis kišdavo po lovą, o kitą pasidėdavo į patalą, tada reikalaudavo, kad Ramūnė gultųsi šalia. Šiai nepaklusus, keletą kartų yra vaikęsis ja su šautuvu po visą kaimą.
R. Stankevičiūtė ne kartą buvo palikusį smurtaujantį sugyventinį ir sugrįžusi pas artimuosius, tačiau tas visuomet sugebėdavo jos atsiprašyti ir susitaikyti. Vyriškis pasijuto visagaliu, kai prieš metus ir 8 mėnesius Ramūnė jam padovanojo dukrą. Po eilinio kivirčo R. Simanaitis pasislėpusios su dukra sugyventinės ieškodavo jos tėvų ar kitų giminaičių namuose, išdauždavo jų langus, ar iš medžioklinio lygiavamzdžio pykštelėdavo į lubas. Nors ne vienas iš nuskriaustųjų kreipėsi į policiją, tačiau vėliau, įprašyti Ramūnės, savo skundus atsiimdavo.
Jauna moteris vis tikėjosi, kad sugyventinis pakeis savo gyvenimo būdą, tačiau po eilnio jo išpuolio, maždaug prieš tris mėnesius, trūko ir jos kantrybė. Ramūnė pasiėmė mergaitę ir persikėlė gyventi pas savo tėvus. Ričardas net kelis kartus bandė susitikti ir taikytis su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos valgykloje virėja dirbančia moterimi, tačiau Ramūnei vis pavykdavo jo išvengti.
Reikalavo atiduoti vaiką
Tą sekmadienio rytą R. Simanavičiūtė su dukra į Adincavos kaimą atvažiavo aplankyti tik ką iš ligoninės grįžusios savo močiutės Rozalijos Degutienės, kurią parsivežė Ramūnės mamos sesuo Roma Kierienė su vyru Antanu. Netrukus į kiemą įriedėjo ir vežimas, kuriuo su lauktuvėmis atvyko Genė Stankevičienė su savo vyru Juozu. Suvažiavo ir kiti šios gausios šeimos nariai, todėl netrukus troboje, įskaitant vaikus, šurmuliavo net 11 žmonių.
Kol moterys ruošė pietus, į kiemą savo automobiliu "Audi 80" atvažiavo ir R. Simanaitis. Ramūnė nenorėjo su juo susitikti, todėl pasislėpė kitame kambaryje, tačiau Ričardas ją vis tiek surado. Gerokai išgėręs vyriškis priekaištavo savo sugyventinei, kad ji esą negrįžta namo, kad dukrą atsivežė į tokią prastą trobą, ir reikalavo vaiką atiduoti jam. Žodžiu, ieškojo preteksto eiliniam vaidui. Tvirtindamas, jog ir pati sugyventinė "blogai atrodo", R. Simanaitis griebė jai už plaukų, už tai gavo per ranką. Supykęs vyriškis pagrasino atkeršyti ir išvažiavo.
Netrukus jis jau buvo savo tėvo namuose ir ėmė skubiai ginkluotis. Savo medžioklinį karabiną Ričardas prieš kurį laiką buvo pardavęs už 2500 litų, todėl dabar pasiėmė legaliai įsigytą medžioklinį dvivamzdį, apsijuosė diržu su šovinyne. Kai tiek tėvas, tiek sūnus bandė R. Sūimanaitį nuraminti ir sulaikyti, šis užtaisė šautuvą ir juo grasindamas liepė artmiesiems stoti prie sienos ir jam netrukdyti.
Ginklas dingo be pėdsakų
Adincavoje susirinkusios Kierų ir Stankevičių šeimynos buvo bėsėdančios prie pietų stalo, kai kažkas pastebėjo vėl atlekiančią R. Simanaičio mašiną. Nuo jo išvykimo buvo tepraėjusios keliolika minučių, todėl nujausdami kažką negero vyrai uždarė lauko duris ir iš vidaus jas užrėmė metaliniais vamzdžiais. Ramūnė su vaiku nuskubėjo slėptis į sendaikčiais užkrautą kamaraitę ir karštligiškai bandė prisiskambinti apylinkės įgaliotinio pareigas atliekančiam Trakų policijos komisariato tyrėjui. Tačiau pareigūnas turėjo laisvadienį mobiliuoju telefonu neatsiliepė.
Pradžioje Ričardas daužė duris reikalaudamas jį įleisti. Besistengiant išlaužti užraktą, vyriškiui atsisegė šovininė ir jis ją atsainiai numetė priemenėje ant suolelio. Šių įvykių dalyviai vėliau įtikinėjo, kad ši smulkmena veikiausiai išgelbėjo ne vieno iš jų gyvybę. Nes R. Simanaitis netrukus išėjo į kiemą ir išdaužęs valgomojo langą įkišo šautuvo vamzdį į vidų. Ant po langu stovinčios sofos sėdėjusi Genė Stankevičienė sugriebė šautuvą už vamzdžio ir, žodžiais ramindama, bandė jį ištraukti. Pagelbėti stojosi ir jos vyras Juozas, tačiau nebesuspėjo... Ričardas iššovė ir pataikė moteriai į galvą. Šonu pasisukusi nelaimėlė negyva krito ant vyro rankų.
Nusikaltėlis nuskubėjo prie virtuvės lango, išdaužęs bandė lipti vidų. Tuo metu namo šeimininko dukra išdaužė langą priešingoje trobos pusėje ir iššokusi laukan nukūrė kaimynų link. R. Simanavičius bandė ją stabdyti, grasindamas nušauti, tačiau mergina jo nepaklausė. Tuomet vyriškis įlipo į virtuvę ir akis į akį susidūrė su Antanu Kieru. Antanas tikino, jog vos už pusmetrio pamatęs į jį atstatytą šautuvo vamzdį, jau nebesitikėjo išlikti gyvas, tačiau šūvio kažkodėl nebuvo. Anot liudininko, atlaužęs ginklo vamzdžius Ričardas pamatė, kad šautuvas neužtaisytas, o siektelėjęs nerado šovinyno. Tuomet šaulys vėl iššoko pro langą ir puolė prie savo automobilio.
Kol panikos apimti giminaičiai skambino policijai ir greitajai pagalbai, R. Simanaitis nuvažiavo pas netoliese gyvenantį savo draugą Kazį Kairį ir pats paskambino policijai. Vyriškis pasakė, kad nušovė savo uošvę, ir pranešė, kur jį galima surasti. Tuomet Ričardas numetė ant stalo automobilio dokumentus, raktelius ir paprašė Juozo palydėti jį iki miško, lyg ir duodamas suprasti, jog ketina pasitraukti iš gyvenimo. Bičiulis jo nepaklausė, o netrukus atvykę policijos pareigūnai įtariamąjį sulaikė. R. Simanavičiui buvo nustatytas 2,7 promilės girtumo laipsnis.
Policininkams nepavyko surasti nusikaltimo įrankio - įtariamasis tikino, kad dvivamzdį paliko kažkur ant kelio, kur jį galėjo pasiimti bet koks pro šalį važiavęs žmogus. Ikiteisminį tyrimą atliekantys Trakų rajono policijos komisariato tyrėjai vis dar viliasi, kad išgirdęs apie nusikaltimą ginklo radėjas atliks savo pilietinę pareigą ir įkaltį gražins.
Penkis vaikus su vyru užauginusi Genė Stankevičienė iki pat savo mirties dirbo darbininke Kietaviškių šiltnamių bendrovėje. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį iškilmingai savo penkiasdešimtmetį atšventusi moteris ruošėsi savo vyro šešiasdešimtmečiui. Netikėtai našliu tapusiam Juozui jubiliejus sukako po 2 dienų ir sutapo su žmonos laidotuvėmis.
