Be tradicinio pavasario šauklio – Kaziuko mugės – sunku būtų įsivaizduoti pavasario pradžią ne tik amatininkams, bet ir tūkstančiams miestelėnų.
Žinomas tautodailininkas Jonas Bugailiškis ir jo sūnus Domantas visą žiemą rengiasi didžiausiai metų mugei. Šį kartą jos šaukliai drums ramybę kovo 7–9 dienomis.
Gražu ir prasminga
Kai pučiant žvarbiam vėjui užsukome į netoli Aušros vartų esantį kiemelį, mus pasitiko žinomas amatininkas Jonas Bugailiškis. Jo dirbtuvės durys atviros visiems – užsuka draugai, pažįstami, užsieniečiai. Rūsyje įrengtas senienų muziejėlis, kuriame galima akis paganyti, pačiupinėti, pauostyti daiktų, kuriuos naudojo mūsų senoliai. Meistro dirbtuvėse labiausiai į akis krinta įvairiausi inkilai. „Kas kitas, jei ne Kaziuko mugė, paakino gaminti inkilus, – linksmai prisiminė pašnekovas. – Nėra ko tikėtis parduoti didelius ir brangius gaminius. Dažnas juk ieško ko nors, kas primintų šventę ir būtų nebrangu. Todėl pamaniau, kad inkilai yra kaip tik tai, ko reikia – gražu, prasminga ir pigu.“ Vėliau jis kartu su visa šeima jaukiame senamiesčio kiemelyje ėmė rengti pavasario šventes. Kiek iškabinta miesto parkuose, palei Vilnelę ar kiemuose paties darytų inkilų, vyras seniai nebeskaičiuoja. Jonui smagu, kai paukščiai įsikuria jo rankomis sušildytuose namuose. Pasak meistro, kuo mieste daugiau sparnuočių, tuo geriau.
Lizdas Kristaus galvoje „Inkilą galima padaryti ir iš kibiro. Svarbu, kad būtų skylė ir stogas. Kartą paėmiau seną dūdą, pritaikiau inkilui, įkėliau į 4 metrų aukštį, ir joje tą pačią dieną apsigyveno varnėnai. Smagu buvo matyti, kai jie tupėdavo ant instrumento klavišų. O kartą varnėnai įsikūrė mano drožtame koplytstulpyje, Kristaus galvoje, mat ten varnėnas buvo iškapojęs skylę. Šio kiemo namo nišoje, greta skulptūrėlės, irgi susuktas lizdelis“, – pasakojo Jonas. Jis tikino, jog inkilai gali būti ir keraminiai, svarbu, kad paukščiai juose jaustųsi patogiai, kad inkilai nebūtų iškelti saulės atokaitoje. Varnėnams skirtų inkilų landos skersmuo turi būti 57–50 mm. Idealiausi, pasak meistro, iš medžio kamieno išskobti inkilai. Tinka visų rūšių medžiai. Jis patarė inkilų stogelius ir landas apskardinti. „Inkilus darau pagal ornitologų parengtus brėžinius. Kiekvienam paukščiui reikia vis kitokio inkilo. Inkilai mažiems paukšteliams turi būti atidaromi. Juos reikia kasmet išvalyti. Landa turi būti apskardinta, kad jos neiškapotų geniai“, – aiškino meistras.
Inkiliukai musėms
Mėgstantis eksperimentuoti, Jonas padarė inkilą su stikline sienele. Pakabino labai geroje vietoje, bet paukščiai jame neapsigyveno. Tik tada, kai stiklą pakeitė aklina sienele, jie ėmė sukti lizdą. Tautodailininkas nepaliauja stebėti gamtos. Miške jis randa ne tik atgaivą sielai, bet ir savo sumanymams tinkamų įgyvendinti medžiagų. Iš įdomių medžio šakų ar kitų gamtinių medžiagų padarytas ne vienas meistro kūrinys.
Besišnekučiuojant apie paukščių namus, į dirbtuves atskubėjo Jono sūnus Domantas. Jis prisiminė, kad pirmą kartą Kaziuko mugėje inkilais prekiavo būdamas 13-os metų. Tiesa, inkiliukai, pasak Domanto, buvo skirti ne paukščiams, o musėms, mat buvo labai mažučiai, suvenyriniai, padaryti iš nestorų beržo šakų. Dabar tokių galima nusipirkti kiekvienoje Kaziuko mugėje, bet pirmieji juos sugalvojo Bugailiškiai. Dabar Domantas pirkėjams siūlo įsigyti inkilų įvairiems paukščiams. Jonas mugėje neprekiauja, nes neturi kantrybės, o Domantas mielai bendrauja su visais, kam parūpsta inkilai. Dabar jis gali daug daugiau papasakoti apie inkilus, patarti, kokius rinktis, kaip ir kurioje vietoje juos pakabinti.
Laukiama šventė
„Kad katės ar kiti plėšrūnai neišdraskytų lizdų, prie inkilo landos neturi būti pagaliuko nutūpti, nes juo gali pasinaudoti plėšrūnai, – pasakojo Domantas. – Inkilai turi būti iš neobliuotų lentų, ypač vidinė jų pusė, kad maži paukšteliai galėtų nagučiai užsikabinti ir išlipti, kai ateina metas palikti gimtus namus.“ Kaziuko mugėje tėvo pagamintais inkilais jis dabar prekiauja ne dėl pinigų. Tai buvo svarbu tuomet, kai paauglio kišenėse švilpavo vėjas. Kiekviena Kaziuko mugė Domantui – laukiama šventė, kurioje pasimato su bendraminčiais, kolegomis ir pasitinka nuolatinius pirkėjus. O jų per penkiolika metų susidarė gražus pulkas. „Dažnas sako, pirkęs prieš metus ar kelerius inkilą, tad dabar atėjęs dar vieno. Tai kaip nebūsi mugėje? Yra tekę stovėti už prekystalio ir karščiuojant, kai temperatūra buvo pakilusi vos ne iki 39 laipsnių. Reikėjo eiti namo. Ir šiandien negaliu pamiršti, kaip širdis plyšo iš skausmo, kai gulėjau lovoje. Kaziuko mugė – šventas reikalas“, – šypsojosi pašnekovas. Pasak jo, mugėje pirkti inkilus tapo madinga, tad ir juos gaminančių atsirado daugiau. Jis pabrėžė, kad žmonės turėtų atidžiai rinktis inkilus, žiūrėti, kad jie būtų tinkamai pagaminti, o ne gundytųsi žema kaina ir pirktų bet kokius.
Naujakuriams ir jaunavedžiams
Pradėjęs studijuoti kelių inžineriją, Domantas baigė kultūros vadybą. Jam prie širdies visa, kas teikia dvasinio peno, moko žmones būti geresnius, dvasingesnius. Todėl ir šiemet mugės metu kartu su Užupio bendruomenės nariais jis ne tik prekiaus, bet ir ves pamokas. „Mokysime, kaip pasirinkti inkilus, kaip juos tinkamai pakabinti, kokią parinkti vietą. Beje, paukščiai puikiai prisitaiko prie miesto sąlygų. Jie jau įprato prie įmantresnių, spalvotų inkilų. Todėl patarčiau be baimės pirkti gražius įdomius inkilus, kurie papuoš aplinką ir taps jaukiais namais sparnuočiams“, – ragino vyras. Jis priminė, kad inkilas – puiki, prasminga dovana naujakuriams ir jaunavedžiams.
Labiau brangina gamtą
Ypatingo dėmesio mugėje pastaruoju metu sulaukia Domanto tėčio pagaminti skulptūriniai inkilai. „Galima teigti, kad dalis žmonių į mugę ateina palaikyti amatininkų. Dažnas perka nesiderėdamas, žinodamas, kad tam tikrą sumą kasmet skiria būtent šiais šventei. Pastebėjau, kad inkilus mielai perka brandesnio amžiaus žmonės, ypač gyvenantys arčiau parko, upės. Daug yra tokių, kurie turi sodybas ir ten kiekvieną pavasarį iškelia keletą inkilų. Akivaizdu, kad vyresnė karta labiau brangina gamtą, rūpinasi ja. Jaunimui rūpi kiti dalykai.“ Jis sakė, kad tiems, kurie nori patys sukalti inkilą, jis mielai papasakoja, kaip tai padaryti, pataria, kaip sužinoti, kokie paukščiai įsikūrė ten, kur ketinama iškelti inkilą. „Smagiausia, kai mugėje mane susiranda žmonės ir praneša, kad iš manęs pirktuose inkiluose įsikūrė paukščiai. Jie būna nuoširdžiai laimingi ir dėkingi“, – sakė Domantas.
Nijolė Baronienė
