TV3 žinių žurnalistas Augustinas Šulija socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi savo įspūdžiais iš darbo fronto linijose Kalnų Karabache:
„Pakeliui į fronto linijose esantį Martakertą, mūsų planai keičiasi.
„Apšaudo. Teks keisti krypti,” – sako mūsų fikseris. Tada Martumis. Tas pats miestas, iš kurio prieš dvi savaites pasaulį apskriejo žinia apie du, per apšaudymą sužeistus prancūzų žurnalistus.
Su Vidmantu išspaudžiam šypsenas nuotraukai. Į miestą švilpiam visu greičiu. Proga pamatyti, kaip atrodo gyvenimas priešakinėse Kalnų Karabacho konflikto linijose – šiomis dienomis pasitaiko retai.
Mūšiai vėl intensyvėja. Aplink rudenėjančių kalnų grožis, tačiau važiuojant pro karo nusiaubtą miestą, regis plaučiuose nelieka oro. Vos pasiekus susitikimo vietą, kur turime sutikti miesto mero pavaduotoją, prie durų pasitikti išeina kariškiai. Cigaretė tarpduryje, sveikinamės, spaudžiam rankas. Tolumoje, vis garsiau aidi artilerija.
Kažkaip vis labiau norisi užeiti į už kelių žingsnių esančią laiptinę. Laiku. Vos įžengus pro duris – švilpesys ir kaulų čiulpus drebinantis sprogimas. Be žodžių neriam į rūsį. Siauruose tuneliuose buriuojasi gausybė žmonių. Nerimastingi žvilgsniai.
„Čionai čionai, saugokit galvas," – komanduoja viduje jau esantys žmonės. Kažkas vaišina vafliais. Nesinori, bet ranka pati kyla paimti kąsnį. Regis, driokstelėjo „Smerč” raketa.
„Netoli, už poros kvartalų,” – sako kampe sėdintis karys. Atrodo ramus kaip belgas, bet akys išduoda, kad pastarosios savaitės paženklintos bemiegių naktų ir daug, tikrai daug streso. Kam dienos darbas, o kam kasdienybė.
Nevalingai imu galvoti apie karius, kuriems nuolat tenka išgyventi dešimtis tokių momentų kaip šis. Aplankytose slėptuvėse matyti apniūkę žmonių veidai ir trumpi komentarai apie „baisias” naktis per apšaudymus ima įgauti visai naują prasmę.
Dar vienas vaflis ir lendam lauk. Juk reikia rasti tą sumautą kraterį, ar namą kurį pramušė raketa.“